Miesto atminties klausimais besidominti ispanė nusprendė sukurti fotoprojektą, kurio centrine ašimi taps Šilainių kaita dešimtmečių sandūroje.
C.Freixes 9 mėnesiams į Kauną atvyko pagal nevyriausybinės organizacijos „A.C.Patria“ koordinuojamą Europos savanorių tarnybos projektą.
Humanitarinius mokslus ir šiuolaikinę istoriją studijuojanti mergina tarptautine savanoryste susidomėjo universitete išvydusi plakatą, siūlantį savanoriškos veiklos galimybes.
Norėtų mokyti ispanų kalbos
„Visada maniau, kad tarptautinė savanorystė reiškia humanitarinę pagalbą Afrikoje ar kituose karštuose taškuose. Vis dėlto labiau pasidomėjusi radau nuostabų projektą, siūlantį savanoriauti vienoje Kauno bibliotekų. Supratau, kad tai – kaip tik man, nes be galo domiuosi kultūra, istorija, mėgstu knygas“, – kalbėjo spalį savanoriauti V.Kudirkos viešosios bibliotekos Šilainių padalinyje pradėjusi mergina.
Čia savanorė ne tik dėlioja knygas į lentyną ir prižiūri jai priskirtą vaikų zoną, bet ir prisideda organizuojant renginius, taip pat veda anglų kalbos pamokas senjorams. Kauniečiai merginą galėjo išvysti ir Kalėdų mugėje organizuojančią dirbtuvėles vaikams.
„Anksčiau turėjau dvi vyresniųjų anglų kalbos grupes: pradedančiųjų ir pažengusiųjų. Vis dėlto susikalbėti su angliškai visiškai nekalbančiais žmonėmis, kai ir pati nesupranti lietuviškai, pasirodė pernelyg sunki užduotis. Dabar mokau tik pažengusiuosius, tačiau veiklos nesumažėjo, nes šioms pamokoms tenka nemažai ruoštis – turi apgalvoti dienos temą, paieškoti tinkamų skaityti tekstų, vaizdo ar garso įrašų. Galvoje sukasi idėjos ir apie ispanų kalbos pamokas, kurias galėčiau pasiūlyti kauniečiams“, – planus vardijo savanorė.
Pilietinio karo atgarsiai
Prieš atvykstant nedaug apie Lietuvą žinojusiai C.Freixes įsiminė susirašinėjimas su projektą koordinuojančios organizacijos darbuotojais.
„Man pranešė, kad gyvensiu Šilainiuose, sovietinio stiliaus daugiabutyje. Tuo metu šiek tiek išsigandau: ką reiškia „sovietinio stiliaus“? Nusprendžiau, kad bus labai tamsu ir niūru. Todėl vos gavusi tikslų adresą jį įvedžiau į „Google“ žemėlapį ir išvydau be galo įdomų vaizdą. Kur pažvelgsi – visur blokiniai namai, tačiau jie atrodė šviesiai ir visai gražiai“, – prisiminė savanorė.
Pats Kaunas merginai padarė jaukaus ir spalvingo šiaurietiško stiliaus miesto įspūdį. Beveik metams namais tapęs mikrorajonas savanorę sudomino ne ką mažiau.
„Visada domėjausi kolektyvine atmintimi, praeities ir dabarties ryšiu, architektūros istorija. Prieš kurį laiką teko dalyvauti projekte, kuriame gilinomės į Ispanijos respublikonų atminimą Prancūzijoje. Pilietinio karo pabaigoje nemažai jų pabėgo į šią šalį, o tuometės valdžios buvo apgyvendinti koncentracijos stovyklose. Dauguma jų buvo įsikūrę prie jūros, dėl prastų gyvenimo sąlygų, drėgmės ir bado sukeltų ligų nemažai žmonių mirė. Šiuo metu tose vietose įrengti paplūdimiai, stovyklavimo zonos, veikia viešbučiai, tad čia plūsta atostogautojai“, – pasakojo savanorė.
Claudia su kolegomis fotografavo šiuos negandas menančius paplūdimius, taip pat kalbino čia žuvusių žmonių artimuosius. Jiems šios erdvės asocijavosi su baime ir teroru. Tuo metu daugumai prancūzų paplūdimių nuotraukos keldavo tik teigiamas emocijas, primindavo atostogas.
Projektas galiausiai buvo užbaigtas paroda, kurioje sugretintos senosios ir šiandieninės paplūdimių fotografijos.
Atvykusi į Kauną Claudia suprato, kad panašų projektą būtų įdomu sukurti ir Kaune.
Susidomėjo rajono istorija
„Didžioji dalis Šilainių buvo pastatyti sovietmečiu, tad manau, kad ne tik man, bet ir vietos gyventojams būtų įdomu pamatyti, kaip ši vietovė atrodė prieš didžiąsias statybas. Šiuo metu Šilainiuose dygsta modernūs namai, rajonas po truputį keičiasi, tad turime tikrą praeities, dabarties ir ateities samplaiką“, – kalbėjo mergina.
Savanorė tikisi, kad projektą pavyks išplėsti, surasti žmonių, kurie papasakotų, kaip vienas didžiausių Kauno miesto gyvenamųjų rajonų atrodė gerokai anksčiau, galbūt net padovanotų senų nuotraukų.
Šiuo metu mergina ne tik savanoriauja bibliotekoje, bet ir rašo baigiamąjį magistro darbą, kurį ginsis vasarį. Užbaigusi šį etapą ji ketina skirti savo laisvalaikį projektui kurti.
„Jau pavyko susipažinti su viena savanore iš Vokietijos – ji man davė knygą su sovietinio laikotarpio Kauno fotografijomis. Pažįstami man taip pat parodė „Facebook“ puslapį, kuriame skelbiami senojo Kauno vaizdai. Tad kol kas medžiagos projektui turiu, o vėliau, tikiuosi, prie manęs prisidės ir tikrieji kauniečiai“, – vylėsi savanorė.
Ateityje Claudia planuoja surengti fotografijų parodą, apimančią senuosius ir šiandienius Šilainių vaizdus.
Anot merginos, sprendimas šiuos metus paskirti savanorystei Lietuvoje buvo priimtas labai laiku.
„Ispanijoje neturėjau galimybių rimtai įsitraukti į savanorystę. Gyvenu Barselonoje, tačiau esu kilusi iš netoliese esančio miestelio, tad savaitgaliais dažniausiai grįždavau namo. Dirbu gide, tad mano tvarkaraštis keičiasi pagal aplinkybes. Dėl šių priežasčių sunku įsipareigoti organizacijai – niekada nežinau, kur būsiu ir ką veiksiu kitą savaitę.
Kaune esu susitelkusi ir matau ne vieną galimybę, kam papildomai galėčiau skirti savo laiką. Įdomu tai, kad miestas šiuo metu ruošiasi tapti Europos kultūros sostine. Norėčiau prisidėti prie „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ – juk tai dar vienas būdas panagrinėti praeities ir ateities sintezę“, – planus atskleidė Kauną pamilusi savanorė. (LS)
