Londone smogo neišvydo
T.Terekas į plačiuosiuos fotografijos vandenis nėrė neseniai ir žaibiškai šovė į dienos šviesą. Pirmasis šuolis – prieš dvejus metus Lietuvos fotomenininkų sąjungos seminare Nidoje sukurtas fotoprojektas „FishEye“, laimėjęs pirmąją vietą konkurse „Fotografuojame Nidoje 2016“. Natiurmortų serija „Fish Fetish“ palankiausiai įvertinta neformaliojoje programoje „Nida Off“.
Po tokios sėkmė T.Tereko fotografijos su žuvimis apkeliavo kone visus Lietuvos regionus, eksponuotos Vilniuje, Telšiuose, Plungėje, Kupiškyje, Radviliškyje, Nidoje, kituose miestuose.
Didžiojoje Britanijoje T.Terekas tikėjosi išvysti Londono smogą, kuris, pasak jo, išnykęs jau XX amžiaus pradžioje. Ukmergiškis ten pasiliko ilgesniam laikui, bet vėliau, kaip ir kiti platesnio akiračio tautiečiai, perpratę filosofo Romualdo Ozolo ištarmę, kad lietuvių būtis turi skleistis ne globaliame pasaulyje, o ten, „kur skamba po kaimus Birutės daina“, grįžo į Lietuvą.
„Žuvų tema natūraliai atsirado iš tėvynės ilgesio – Londone nusipirkau latviškų šprotų skardinę. Šį Rygos simbolį įsivaizdavau kaip valtį, kuria žuvys plaukia per Stiksą į aną krantą. O kad viskas atrodytų kuo oriau, pastačiau tas žuveles ant „kojų“. Kita kompozicija radosi panorus pasigaminti žuvies kotletų. Kulinarijos poveikis mano kūrybai yra nemenkas“, - pripažino T.Terekas.
Emigracija paskatino kurti
Cikle „Fish Fetish" siekdamas efekto menininkas pasitelkė į pagalbą analoginę fotografiją, dramatišką apšvietimą, specialiai naudojo pasenusias juosteles. Tokia daug jėgų ir laiko atimanti technika reikalauja susikaupimo – būtina viską iš anksto gerai apgalvoti, sustyguoti. Natiurmortai su žuvimis – fotografijai atsidavusio "krapštuko" darbas", - taip T.Tereko kūrybos braižą apibūdina menotyrininkė Milda Kiaušaitė.
„Geri kadrai neatsiranda spustelėjus fotoaparato mygtuką, iki galutinio rezultato – ilgas kelias, ypač kai dirbi su žuvimis, nes jos gana greitai genda – praranda savo žavesį, ima dvokti“, – skraistę į savo kūrybos laboratoriją šiek tiek praskleidžia T.Terekas.
Viename žanre neišsitenkantis T.Tereko fotografijų ciklas „Fish Fetish“ – daugiaplanis, sudėliotas iš minimalistinių serijų: „Fish You Were Here“, „Flying Fishes“, „Something Fishy“. Nuo latviškų šprotų garsinimo Didžiojoje Britanijoje pradėjęs kūrėjas paskutinio taško šiame cikle, regis, dar nepadėjęs – žuvų projektas toliau tęsiamas.
Kita T.Tereko paroda „Jesus of Suburbia“ inspiruota britų televizijos serialo „Buddha of Suburbia“ apie pakistaniečių ir kitų atvykėlių iš Azijos kraštų, kuriuos Londono lietuviai emigrantai įpratę vadinti „babajais“, gyvenimą „Brexit“ skandalo krečiamoje šalyje.
Nebaisi hierarchų rūstybė?
Masinę emigraciją, įvairių tautų ir kultūrų samplaiką suvokdamas kaip tam tikrą persikėlimą ir prisikėlimą ne vien tiktai geografijos erdvėje, bet ir laike, fotomenininkas, pasak M.Kiaušaitės, tarytum svarsto, kaip Jėzus dabar savo mokiniams aiškintų vis labiau globalėjančio pasaulio perversijas, kaip patartų spręsti tautų kraustymosi, pabėgėlių problemas.
„Jėzus iš rajono ir Jėzus rajone - visa matanti akis CCTV kamerų apsuptyje. Kartais ironiškas, o kartais rimtai nukreipiantis žvilgsnį į globalizaciją, vartotojų visuomenę, kitokias XXI amžiaus epidemijas. Rodau Mesiją, kuriam nesvetimos naujosios medijos, socialiniai tinklai, reklama“, – projekto „Jesus of Suburbia“ kontekstus vardijo fotomenininkas
Nė kiek nesibaimindamas, kad už viešai skleidžiamas „erezijas“ Bažnyčios gali būti atskirtas nuo katalikų bendruomenės, T.Terekas kartais tiesiog akiplėšiškai šėlioja – jo fotografijose virš Jėzaus galvos lyg aureolė nušvinta Gediminaičių stulpai, nimbą pakeičia ženklas, draudžiantis rūkyti, užnugaryje šmėžuoja reklamų tekstai, iškabų šviesos, įterptas net mūsiškės "Sodros" logotipas.
Vagystė – irgi įvertinimas
Kitose T.Tereko kompozicijose Kristaus buvimą čia ir dabar liudija gal tik jo siluetas. Ir visa tai, kaip pats menininkas teigia, inspiravo Londono sendaikčių tuguje pamatytą ir už svarą pirkta Išganytojo statulėlė - jos atvaizdai keliauja fotografijose keliauja ir po knibždantį metropolį, ir po Lietuvą įgaudamo vis naujis kontekstus.
Autoriui propaguojant tokį vaizdų pasjansą, statiškas personažas atgyja, ironiškai žvelgia į save ir kitas šių dienų ikonas. Atkreipęs dėmesį į daug šurmulio visuomenėje sukėlusią "Vyčio" paminklo kūrimo ir vietos paieškų istoriją T.Terekas pusiau juokais sakė, jog lietuviška tikrovė irgi gali tapti jo kūrybos objektu.
„Man patinka erzinti ir provokuoti, kartu su žiūrovais ieškoti atsakymų į visuomenei aktualius šiandienos klausimus. Vien publikos šypsnio negana. Jeigu mene nebūtų ironijos, nekalbu apie autoironiją, liktų tik pelargonijos. Kai iš vienos mano parodos buvo nugvelbta fotografija, vagystę suvokiau kaip savo kūrybos įvertinimą“, – kalbėjo fotomenininkas.
Meno ir kultūros žurnale "Nemunas" T.Tereko kūrybą plačiai apžvelgusi M.Kiaušaitė jo fotografijoje įžvelgia siurrealizmo, absurdo, natiurmorto, portreto ir popso kultūros bruožų.
"Balansuodamas ties kičo riba, o kartais tiesiog ją peržengdamas T.Terekas meta meškerę į sraunią gyvenimo upę – o gal užkibs naujas siužetas, gal pavyks ištraukti dar riebesnę žuvį?", - rašė menotyrininkė.
T.Tereko fotografijų parodų „Žuvis iš rajono“, „Jesus of Suburbia“ atidarymas. Gruodžio 7 d. 19 val. KKKC Parodų rūmai.
