O ko apokaliptinio scenarijaus atveju galėtų imtis Lietuva ir kitos mažesnės valstybės? Rimtos kosminės programos išplėtoti veikiausiai nepavyks, bet galbūt pakankamai ambicingas tikslas būtų sukurti žmonių monumentą žmonijai?
Menininkas ir tyrėjas Julijonas Urbonas teikia tokį pasiūlymą: „Jei imtume ir žmonių kūnus katapultuotume į tam tikrą vietą kosmose – Lagranžo tašką, kuriame jie taptų medžiaga naujos planetos formavimuisi?“ Ilgainiui, po milijono ar milijardo metų, susisluoksniavusi biomasė leistų vykti unikaliems termodinaminiams ir biocheminiams procesams, kurie arba suformuotų naują planetą, arba evoliucionuotų į vieną naują didžiulę kosminę būtybę ar bent monumentą-fosiliją žmonijai.
„Planeta iš žmonių“ yra dirbtinės planetos, suformuotos iš žmonių, meninė ir mokslinė galimybių studija. J. Urbonas šiame projekte svarsto apie kosminės erdvės apgyvendinimo bei kūrimo galimybes ir parodos lankytojams siūlo sudalyvauti moksliškai pagrįstoje meninėje spekuliacijoje apie tai, kaip judėtų ir jungtųsi kosmoso erdvėje pakibę kūnai bei kokius estetinius, etinius ir mokslinius klausimus aktualizuotų šios planetos kūrimas.
Parodos lankytojai galės sudalyvauti ir stebėti, kaip 3D skeneriu nuskenuoti jų kūnai dalyvauja planetos iš žmonių astrofizikos simuliacijoje. Atidarymo metu ir tam tikromis parodos dienomis kompozitorė Gailė Griciūtė besisukančiu fortepijonu akompanuos šiai savotiškai kosminei choreografijai.
Originali šios kompozicijos versija anksčiau buvo pristatyta J. Urbono režisuotoje operoje „Honey, Moon!“, kurioje svarstyta, kaip operos žanras galėtų būti įgyvendinamas kosmose ar tiesiog kitoje planetoje. Muzikinė operos medžiaga bus dekonstruota į fragmentus ir iš jų sudėliotos naujos jungtys, paliekant galimybę keisti muzikos eigą gyvo performanso metu, pasiduodant judesio ir erdvės akustikos įtakai.
Prie projekto „Planeta iš žmonių“ įgyvendinimo taip pat prisidėjo: Dublino „Science Gallery“, Šanchajaus Šiuolaikinio meno muziejus, Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centras Varšuvoje.
Kosminis dizainas ir architektūra: Julijonas Urbonas
Astrofizika: Vidas Dobrovolskas
3D simuliacija, programavimas, animacija: Pointer* Studio, Ignas Pavliukevičius
Grafinis dizainas: Pointer* Studio
Muzika: Gailė Griciūtė
Kostiumo dizainas: formuniform
Elektronika: Dmitrij Snegin
Pramoninė automatika: Vladas Kaškonas
Techninė pagalba, gamyba: Paulius Vitkauskas
Projekto koordinavimas: galerija „Vartai“
Julijonas Urbonas yra menininkas, dizaineris, mokslininkas, inžinierius bei Vilniaus dailės akademijos meno prorektorius ir docentas. Pastarojo dešimtmečio menininko kūryba, jungianti kritinio dizaino, atrakcionų parkų inžinerijos, performatyvios architektūros, kinetinio meno, mokslinės fantastikos, choreografijos ir operos sritis, telkėsi į įvairius kritinius įrankius, skirtus įveikti gravitacijos jėgą – nuo mirtinų „linksmųjų kalnelių“ iki dirbtinės planetos iš žmonių kūnų. Šiais projektais autorius įtvirtina jo paties išplėtotą ir įvardytą gravitacinę estetiką – meninę prieigą, pasitelkiančią gravitacinę manipuliaciją kurti kraštutinių kūno ir vaizduotės būsenų patirtis.
Semdamasis idėjų iš postfenomenologijos, kosminės medicinos, dalelių fizikos, kosminės antropologijos ir egzodiscipliniškumo sričių, savo tekstuose, tyrimuose ir meno projektuose J. Urbonas vysto unikalias kūrybines metodologijas, tokias kaip transporto priemonių poetika (angl. vehicular poetics) arba dizaino choreografija. Šias prieigas jis išskleidžia įvairiomis formomis – dalyvaudamas meno, dizaino ir architektūros parodose, publikuodamas tekstus akademiniuose ir neakademiniuose leidiniuose, pasirodydamas televizijos ir radijo laidose. Pastaruoju metu jo kūryba buvo pristatyta Šanchajaus Šiuolaikinio meno muziejuje, Ujazdowski pilies Šiuolaikinio meno centre Varšuvoje, Rygos bienalėje, „Science Gallery“ Dubline, Singapūro Meno ir mokslo muziejuje bei Holono dizaino muziejuje Izraelyje.
J. Urbono kūryba įvertinta daugybe apdovanojimų, tarp jų 2010 m. konkurso „Prix Ars Electronica“ apdovanojimu už išskirtinumą interaktyvaus meno srityje. Jo projektai įtraukti į privačius ir muziejinius meno rinkinius, pavyzdžiui, Karlsrūhės mieste įsikūrusio Meno ir medijų centro (ZKM) kolekciją.
Julijono Urbono „Planeta iš žmonių“ sostinės galerijoje „Vartai“ veiks 2018 m. gruodžio 13 – 2019 m. sausio 25 d.
