Ji veikė tik kelias valandas, o paskui iškeliavo į kitas sales.
Nuotraukas sukrovė į dėžes
Abu kūrėjai tuo pat metu pristatė ir šios parodos katalogą – į kartono dėžes sudėliotas palaidas nuotraukas. Tiražas - du šimtai tokių nedidelio formato dėžučių, kiekvienoje yra po 124 autorių atrinktų fotografijų.
„Geriau, kai žiūrovams nereikia sklaidyti mūsų darbų katalogo - ištrauktas iš dėžučių fotografijas galima paskleisti, eksponuoti ant sienų, grindų, kur nori“, - aiškino idėjų nestokojantis aktorius, režisierius ir performansų kūrėjas B.Šarka.
KKKC erdvėse žiūrovams po kojomis nusidriekė ilgi fotografijos takai. Jie iš anksto buvo aprūpinti steriliu apavu, kad vaikščiodami batais netryptų ant parodų salės grindų išdėliotų meno kūrinių.
„Nežinau, kiek nuotraukų rodome, gal kelis tūkstančius. Tai tik dalis mūsų bendro kraičio, sukaupto per pusantrų metų“, - mįslingai kalbėjo gyvuoju šiuolaikinės lietuvių fotografijos klasiku vis dažniau tituluojamas R.Treigys.
Dalis dėžučių su katalogo tiražu jau iškeliavo į bibliotekas, mokyklas, kitokias kultūros ir švietimo įstaigas – ten bus galima surengti panašias mobilias parodas.
Menininkų fotografijos anksčiau pristatytos uostamiesčio Baroti galerijoje, buvusios laivų remonto įmonės „Laivitė“ patalpose.
Žaismingi dialogai internete
Parodoje pristatomi vaizdai iš interneto erdvės, atrasti kūrėjų kiekvieną vidurdienį ir vidurnaktį mobiliaisiais telefonais fotografuojant įvairius objektus, žmones, tikroviškus ir režisuotas juos supančios kasdienybės vaizdus ir siužetus.
Viskas prasidėjo, kai B.Šarka išmaniuoju telefonu pradėjo fiksuoti tai, ką mato, ir skelbti vaizdus feisbuke. Tada aktoriaus draugas fotomenininkas R.Treigys, pusiau juokais juos komentuodamas, publikavo savo nuotrauką, taip pat darytą telefonu.
Nejučia užsimezgęs žaismingas menininkų pokalbis virto daugiau nei metus trunkančiu ritualu – kiekvieną vidurdienį ir vidurnaktį B.Šarka savo feisbuke kaip iššūkį paskelbdavo kokią nors nuotrauką, o R.Treigys žaibiškai atsakydavo savąja.
Nufotografuotus vaizdus lydėjo vienas ir tas pats užrašas – artėja vidurdienis arba vidurnaktis. B.Šarka kartais paleisdavo į feisbuką net penkias savo nuotraukas, o R.Treigys turėdavo atsikirsti. Tokią kūrėjų dvikovą susidomėję stebėjo jų feisbuko bičiuliai.
Kūrėjai atranda kitokį pasaulį
Giliai atsikvėpęs R.Treigys prisipažino, jog buvo toks metas, kai artėjant vidurdieniui arba vidurnakčiui sunerimęs laukdavo B.Šarkos priminimų: „Negalėdavau atsipalaiduoti, vis galvodavau, ką jis vėl sumanys, kaip aš atsakysiu. Kelis kartus pramigau - naktį teko keltis ir ieškoti tinkamų objektų kadrui“.
Vėliau įtampa dingo – menininkams kasdien bendrauti nufotografuotais vaizdais tapo įprasta. R.Treigys nurodydavo tikslų fiksacijų laiką, o B.Šarkai tai nebuvo itin svarbu. Abu naudojo tą pačią paprastą programą, kad nuotraukos būtų vienodo formato.
Autorių darbai atrodo kaip niekam nežinomos kasdienio gyvenimo istorijos, dviejų vienas kitą gerai pažįstančių ir suprantančių žmonių pašnekesiai, kviečiantys ir kitus stebėtojus pasinerti į kūrėjų rodomą pasaulį, kuriame daug kas vyksta kitaip.
Sekėjų gali atsirasti ir daugiau, bet ne kiekvienas išlaikys tokį tempą. Be to, pokalbininkai turi būti dvasiškai giminingos asmenybės, jausti vienas kitą - tada vaizdų koliažai taps prasmingais jų sielos atspindžiais.
Kasdienybėje - poezijos krislai
„Jų dialoguose nėra to, kuo žmonės dalijasi socialiniuose tinkluose: lėkščių su gardžiais valgiais, asmenukių, dailiais rakursais pavaizduotų buities detalių, švytinčių draugų veidų, keturkojų augintinių, aplankytų vietovių vaizdų. Nuojautos ir užuominos perteikiamos bevardžiais objektais, erotiškais šypsniais, šmaikščiais pakikenimais“, - pristatydama parodą „Vidurnakt ir giliau“ pastebėjo menotyrininkė Danguolė Ruškienė.
R.Treigio fotografijai būdingas belaikiškumas pastebimas ir šioje parodoje, nors kitai jo ir dialogų partnerio B.Šarkos kūrybos tyrinėtojai Aistei Paulinai Verbickaitei jis atrodo apgaulingas: „Du žmonės gyvena savo buityje, dirba įprastus darbus, tvarko savo reikalus, ieškodami pramogų juda savais maršrutais. Tačiau vienaip ar kitaip poetizuodami gyvenimo prozą jie rodo save ir tikrovę į paraštes patrauktais rakursais“.
Jaunų smalsių žiūrovų paklaustas, apie ką pasakoja paroda "Vidurnakt ir giliau", R.Treigys jam būdinga maniera atsakė: "Apie nieką ir viską". Autoriai savo parodos nevadina iššūkiu, socialiniu projektu.
B.Šarka netgi užsiminė apie režisieriaus Jimo Jarmuscho ir jo filmo "Patersonas" (2016) įtaką: pagrindinis šios Kanuose pristatytos meninės juostos herojus - Naujojo Džersio maršrutinio autobuso vairuotojas, rašantis filosofines eiles, o paskui staiga paaiškėja, kad tokių kaip jis „kasdienybės poetų“ yra ir daugiau.
Paskutinio taško nepadėjo
B.Šarkos ir R.Treigio vizualiniai pokalbiai nežinia kur ir kada – panaši, bet kitokia, nutolusi nuo filmo idėja. Išvydęs tokią fotografijų parodą ant grindų, gal net ir pats J.Jarmuschas atrastų peno savo kūrybai.
Kitas žinomas fotografas klaipėdietis Bernardas Aleknavičius, per savo daugiabučio langą Vytauto gatvėje kone trisdešimt metų tokiu pačiu rakursu fotografavęs tokį patį, bet nuolat kintantį miesto peizažą, dabar, ko gero, irgi galėtų pretenduoti į panašius gyvenimo kasdienybės akimirkų fiksavimo klasikus.
Bežodžiai kūrėjų pokalbiai internete – kaip vaizdų dėlionė be pradžios ir pabaigos, įtraukusi į šį intriguojantį fotografijos pasjansą ir kitus žmones - vieni buvo tik pasyvūs stebėtojai, o kiti gyvai įsitraukė į procesą, komentaruose papildydavo B.Šarkos ir R.Treigio pašnekesius, atsiųsdavo panašių nuotraukų, kur gyvenimo ribos tarp tikrovės ir kūrybos ištirpsta.
KKKC Parodų rūmų salėje eksponuojamų B.Šarkos ir R.Treigio fotografijų kolekcija atrodo solidžiau nei interneto erdvėse – atsiranda vienoks ar kitoks jas tyrinėjančių žiūrovų santykis su vaizdiniais, kai kurie galbūt ir patys norės išbandyti savo jėgas kūrybiškai fotografuodami aplinką išmaniaisiais telefonais.
Paroda surengta, nuotraukų katalogas išleistas, sudėliotas į 200 kartono dėžučių dviejų menininkų sielos virpesių pusiaudienį ir vidurnaktį dienoraštis jau keliauja po Lietuvą, o kas toliau ?
R.Treigys prasitarė, kad jam ir B.Šarkai nebus lengva sustoti – koks gyvenimas be jau įprastų kasdienių pokalbių vaizdais. Vadinasi, jie dar neišsišnekėjo, nededa paskutiniojo taško.
