Anot profesoriaus, „atakuojamas visokių, beveik gyvuliškų seksualinių geismų ir konfliktų kūnas yra tikrovės medžiaga, skirta menui“. Kita vertus, vyro kūnas jo paties kūriniuose „per savo pozą, santykį su vaizdinga (arba ne visai) aplinka pasakoja ne tik apie seksualumą, bet ir apie būtį, nostalgiją, tikėjimą, mirtį“.
Profesorius vyrų aktų fotografijas pradėjo kurti 2007 metais. Jos sugulė į ciklus „Iš vaikinų gyvenimo“ (2009-2013 m.), „Pas močiutę kaime“ (2009-2010 m.), „Pokalbiai apie meilę“ (2011 – 2013), „Virtuvės antropologija“ (2010) ir kt.
„Mano kūryboje kūną galima suvokti kaip erdvinį tekstą, kuriuo atveriama ir tuo pačiu metu maskuojama daugiaprasmė istorija, nesusieta vien tik su juo pačiu. T.y. pozuojantis kūnas nepasakoja apie save, iš jo sklindanti reikšmė negrįžta į jį. Tačiau pasitelkus žinojimą, reikšmė atsiveria kaip tolstanti, artėjanti link plataus kultūros tekstų tinklo ir niekad nepasiekiamo horizonto.
Būtent toks kūnas regimas fotografijų cikle „Aš esu kitas“ (2011 – 2018). Sukurti šį ciklą paskatino skaityti ir sąmonėje įstrigę Biblijos fragmentai. Tačiau mano kūryboje šie fragmentai neiliustruojami. Kūno poza, gili ir tarsi viską ryjanti juoda spalva, bei pavadinimas žiūrovą perkelia į kitą, už Biblijos esantį tekstą“, – aiškina autorius.
Anot R.Venckaus, nedera manyti, kad savo kūriniais jis oponuoja tikėjimui ar Biblijai. „Priešingai – aš esu tikėjime, tačiau negaliu atsieti kūno seksualumo ir tikėjimo, kaip ir pats negaliu tikėti neturėdamas kūno. Meno kūrinius, tokius, kokius regite parodoje, paskatino sukurti dabartinė tikrovė, į kurią gražinu kūrybinį rezultatą“, – teigė autorius.
Jis neabejojo, kad dalį žiūrovų kūriniai papiktins dėl jų įžvelgtų aliuzijų į homoseksualumą. „Kūrybos akto metu aš tik užminiau mįslę. Parodoje manęs nebelieka. Žiūrovo pasipiktinimas homoseksualia erotika kalbą apie jį patį – ne apie mane. Kūrinys tampa veidrodžiu, atspindinčiu pozityvią arba negatyvią žiūrovo poziciją homoseksualų atžvilgiu. Šiuo atveju tiek jūs (žiūrovai), tiek aš (autorius) esame kiti”, – aiškino autorius parodos idėją.
Pirmąją autorinę vyrų fotoaktų parodą „Tarp mūsų vyrų“ R.Venckus surengė 2009-aisiais Panevėžio Fotografijos galerijoje. „Nors parodos tekste nebuvo propaguojamas homoseksualaus vyro kūnas, o keliama vyro kūno nuromantinimo arba eliminavimo dabarties kultūros produktuose problema, lyrinėse, estetizuotose kompozicijose galima buvo įžvelgti specialiai formuojamus homoseksualaus kūno įvaizdžius.
Regėtos paslėptos nuorodos į homoseksualią meilę, intymų ir kasdieniam žvilgsniui neatvirą dviejų sekso partnerių prisilietimą. Gausios refleksijos, pasipylusios Lietuvos spaudoje, ne tik rodė visuomenės pasipiktinimą arba pasigėrėjimą kūriniais, bet ir atvėrė tam tikras Lietuvos socialiniame diskurse plytinčias piktžaizdes“, – prisimena autorius.
Prieštaringai vertinama paroda buvo surengta ir Kelmės krašto muziejuje (2010 01 18 – 02 20). Aktų fotografijomis susidomėjęs meno kritikas ir kuratorius, Braitono universiteto (University of Brighton, Jungtinė Karalystė) ir Adomo Mickevičiaus universiteto (Adam Mickiewicz University, Lenkija) profesorius dr. Pawelas Leszkowiczius menininką pakvietė sudalyvauti Lenkijos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe w Warszawie) rengiamoje tarptautinėje parodoje „ARS Homoerotica“ (2010 06).
Vėliau muziejuje surengtame menininkų kūrybos apžvalgos vakare taip pat buvo pristatytas ir analizuotas asmeninis prof. dr. R. Venckaus kūrybos braižas. Didelio dėmesio sulaukė jo videofilmas „Meilė“ (2009).
Parodos kuratorius pastebėjo, kad fotografijos ir videomeno kūriniuose gausu egzistencinės problematikos, o patrauklūs ir erotiški kūnai apgalvotai komponuojami buitinėje, jiems neskirtoje ir nebūdingoje aplinkoje.
2013 m. liepos 13 d. Vilniaus kameriniame teatre atidaryta prof. dr. R. Venckaus paroda “Aš esu kitas“ buvo pirmasis antrojo Baltijos parado už toleranciją renginys. 2014.01.09 – 21 jo autorinė paroda „AnOther“ buvo surengta Maria Curie Sklodowska universiteto galerijoje „Zajezdnia“ (Liublinas, Lenkija).
Pernai autorinė aktų paroda „Iš vaikinų gyvenimo“ dar kartą buvo surengta Panevėžio miesto fotografijos galerijoje, o šiemet Kaune ir Šiauliuose surengtos profesoriaus retrospektyvinės parodos, pristačiusios dešimtmečio kūrybą.
Lapkričio 8 d. 16 val. Vilniaus Dailės akademijos Telšių galerijoje įvyks ir vieša R.Venckaus paskaita apie videomeno raidą. Ji padės ne tik suprasti šios meno raiškos specifiką, bet į ją pažvelgti iš socialinių, technologinių bei geopolitinių perspektyvų. Lektorius iliustruos paskaitą gausiomis videomeno kūrinių ištraukomis, aptars garsiausios videomeno parodas, festivalius ir žymiausius kūrėjus.
-
Prof. dr. R. Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu prof. dr. R. Venckus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros dėstytojas.
Anksčiau jis dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Kazimiero Simonavičiaus, Šiaulių universitetuose ir Vilniaus dailės akademijoje. Yra paskelbęs 18 mokslo straipsnių, dalyvavęs 5 tarptautinėse ir 20 respublikinių mokslo konferencijų.
Profesorius dažniausiai kuria fotografijos meną. Pagrindinės jo kūrybos temos – atmintis, laikas, individuali patirtis ir vyriško kūno bei seksualumo interpretacijos. Kūrėjas surengė 46 autorines parodas Lietuvoje ir 4 užsienyje. 2010 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje erotinio vizualiojo meno parodoje Lenkijoje.
Lietuvoje prof. dr. R. Venckus taip pat yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir videomeną. Jo parengti tekstai apie žinomus Lietuvos ir Vakarų pasaulio menininkus lydi parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, kitur.Jis taip pat yra 327 kritikos straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.
