Tai ir ketvirtasis matmuo, kuriame netikėtai atauga rankos pirštai, ir žvilgsnis į skulptūros istoriją iš virtualios realybės. Protezai kūnui ir minčiai, aštrios adatos sukurtame tinkle pasiklydę realūs siluetai.
Parodos kuratorius Danielis Marzona sukūrė įtraukiantį ir kiek šiurpinantį iliuzijų muziejų.
„Keturi kambariai su vaizdu“ – tai kartu ir grupinė paroda, ir keturios nedidelės personalinės parodos. Menininkams Aronui Mehzionui, Anastasijai Sosunovai (jai realizuoti idėjas padėjo Andrea Zucchini), Neringai Vasiliauskaitai ir Johannesui Waldui buvo pasiūlyta savo nuožiūra sukurti erdvę, kurioje skleidžiasi jų kūriniai.
Veidrodžių karalystėje
Svarbiausias A.Mehziono kūrybos elementas – pusiau permatomų veidrodžių naudojimas. Pastatytas tarp dviejų simetriškai išdėstytų figūrų veidrodis sukuria savo paviršiuje tobulą kūrinį, kuris atsiranda suliejus vienos skulptūros veidrodinį atspindį ir pro veidrodį regimą kitą skulptūrą.
A.Mehziono kūriniai leidžia mums žvilgtelėti į keturių matmenų pasaulį, į kurį negalime įžengti, bet kuris visgi egzistuoja fizikos ir matematikos teorijose.
Kitoje galerijos salėje menininkas J.Waldas naudoja tokias šiuolaikines technologijas kaip virtualios realybės akiniai. Tačiau jas pasitelkia tam, kad žvelgtų ne į ateitį, o į praeitį. Jis apmąsto pamatinius skulptūros elementus, tyrinėdamas judesio, emocijos ir laiko raiškos būdus.
Pasak kuratoriaus, nors autorius lieka ištikimas tradicinėms metodikoms ir technikoms, kurias menininkai naudoja jau daugelį šimtmečių, jo kūriniai peržengia klasikinės skulptūros sampratos ribas. Atskiros eksponuojamų darbų dalys palieka erdvės įvairioms interpretacijoms, leisdamos užbaigti kūrinį žiūrovui.
Dirbtinė mūsų oda
Anastasijos Sosunovos instaliaciją „Antra oda“ įkvėpė šiuolaikiniai peizažai ir gyvenimo nenatūralioje aplinkoje patirtis. Įkūnyti kilusias idėjas menininkei padėjo kolega ir Andrea Zucchini.
Eksponuojami ortopediniai protezai – tarsi šiuolaikinės tapatybės metafora. Žmogus nuolat gamina dirbtinį pasaulį, net ir pats save. Instaliacija kviečia susimąstyti, ką laimėjome ir ką praradome istorijos bėgyje.
Pasak autorės, verta pagalvoti, kokios šių dienų vėlyvojo kapitalizmo modelio pasekmės žmogaus kūnui. Kasdieniai daiktai, kurių dažniausiai net nepastebime, susiję su įvairiausiomis istorijomis apie šeimą, namus, persikėlimą į kitą vietą ir nepritapimą.
N.Vasiliauskaitė savo kūriniuose ir instaliacijose ypatingą svarbą teikia objektų paviršiams, žaisdama su mūsų pažįstamų dalykų matymo kampo modifikacijomis.
Ši kūrėja – žinomos vokiečių skulptorės Nicole Wermers studentė. Ji renkasi medžiagas savo kūriniams atsižvelgdama į tai, kad tos medžiagos keltų kuo daugiau asociacijų, kad jos generuotų kuo daugiau prasmių. Jos darbai atrodo pažįstami ir kartu atkeliavę iš kito pasaulio, tradiciški ir kartu technologiškai pažangūs.
Kolekcionavimo paslaptys
Jau ne pirmą kartą prieš naujos parodos atidarymą „Vartų“ galerija savo lankytojams pasiūlo susitikimą su žinomais įvairių šalių kolekcininkais, galerininkais ir meno ekspertais.
Pirmadienį pokalbis „Šiuolaikinio meno kolekcionavimas: dėmesys konceptualiam ir minimalistiniam menui“ vyko sostinės viešbutyje „Pacai“. Diskutavo Berlyno galerininkas ir daugelio knygų apie šiuolaikinį meną autorius Danielis Marzona bei kuratorius ir rašytojas Julianas Heynenas iš Vokietijos.
Julianas Heynenas specializuojasi šiuolaikinio meno srityje. Jis yra dirbęs su tokiais garsiais menininkais kaip Bruce’as Naumanas, Thomas Schütte, Katharina Fritsch, Andreas Gursky, Gerhardu Richteriu ir daugeliu kitų. Jis buvo Krefeldo meno muziejaus ir K21 NRW muziejaus Diuseldorfe direktorius.
2003 ir 2005 metais J. Heynenas buvo Vokietijos paviljono Venecijos bienalėje komisaras. 2008 m. meno ekspertas pakviestas būti vienu Šanchajaus bienalės kuratorių, o 2017 m. kuravo Gruzijos paviljoną Venecijos bienalėje. Kitas diskusijos dalyvis ir parodos „Vartuose“ kuratorius D.Marzona savo karjerą pradėjo nuo kuratoriaus veiklos, o vėliau įkūrė leidyklą. D. Marzona parengė daug rašo apie šiuolaikinį meną.
Jo knygas „Minimal Art“ ir „Conceptual Art“ išleido garsi meno, architektūros ir dizaino leidykla „Taschen“. D. Marzona vadovo legendinei „Konrad Fischer“ galerijai Berlyne, o 2014 metais Vokietijos sostinėje atidarė savo galeriją „Daniel Marzona“.
