Šitaip pagerbti M.K.Čiurlionį – Plungės bendruomenės sumanymas. Ji subrandino idėją, surinko lėšų paminklui, išrinko jam vietą ir pasirinko autorių – skulptorę Dalią Matulaitę, ne vieno monumentalaus kūrinio autorę, itin giliai jaučiančią tapatumą su gentimi, vieta, paveldu, valstybe.
Pastarasis jos kūrinys, kurį pavadino „Sakme“, – tarsi M.K.Čiurlionio idėjų koncentratas.
Jis pagamintas iš sodraus žalio granito – suomiško Baltic green – ir vieno gražiausių bei brangiausių Pietų Afrikos akmenų Olive green, primenančių M.K.Čiurlionio žalios spalvos ilgesį – daugelis turbūt žino šio menininko įrašą eskizų albumėlyje apie senuką, visą gyvenimą ieškojusį žalios spalvos ir jos neradusį, o gyvenimo gale prisėdusį ant suolelio, pasiuntiniams paskirto, ant kurio niekuomet netrūksta jaunų žmonių, ir perdavusį estafetę jiems.
Dvi Baltic green granito karalių figūros palinkusios viena į kitą kaip M.K.Čiurlionio „Karalių pasakoje“. Virš jų galvų – karūna, iškalta iš to pačio granito tokiomis briaunomis, kad pagautų šviesą ir spindėtų kaip briliantai.
Tarp karalių įmontuota vertingiausia – kaip tas M.K.Čiurlionio paveiksle švytintis lietuviškas kaimas – Olive green plokštė, ant kurios iškalti visiems pažįstami dailininko ir kompozitoriaus inicialai ir tarsi pabundančių, besiveržiančių į saulę augalų bei paukščių kontūrai. Tai – taip pat M.K.Čiurlionio paveikslų motyvai.
Skulptūra taip sukonstruota, kad iš viršaus, apšviestas prie ištakų, veržiasi vanduo ir teka per plokštę virpėdamas, šokčiodamas per kaskadėles ant paminklo paviršiaus, čiurlendamas. Jis suteka į skulptūrą juosiantį kanalėlį. juostą.
Vandeniui srūvant žiūrovas nemato nei MKČ inicialo, nei paukščių ir augalų kontūrų – dėmesį kausto vanduo. Kai vanduo nebėgs, bus proga susikoncentruoti į paminklo raštus ir pamąstyti apie jų prasmes.
„Sakmė“ Plungės rūmų parke stovi ryškioje vietoje – trikampyje tarp rūmų, tvenkinių ir pagrindinio kelio. Ji iškilusi ant sferos pavidalo kalnelio iš skaldyto akmens trinkelių.
Iškilmingoje skulptorės profesorės D.Matulaitės sukurtos skulptūros atidengimo ceremonijoje dalyvavo kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
„Tai – pagarbos ir atminimo ženklas vienam iškiliausių mūsų kultūros atstovų. Gyvybinga kultūra pulsuojanti Plungė ir jos bendruomenė puoselėja jo atminimą, prisidėdama prie Lietuvos paveldo saugojimo. Plungė yra svarbus M. K. Čiurlionio kultūros kelio punktas, nes čia jaunas kūrėjas mokėsi ketverius metus. Čia jis pradėjo tapyti, kūrė muziką, o vėliau sutiko didžiąją gyvenimo meilę. Būtent Plungėje savo kelią pradėjo menininkas, kurio darbai stebina pasaulį ir garsina Lietuvą“, – sakė kultūros ministrė.
Ministrė priminė, kad Kultūros ministerija drauge su savivaldybėmis ir kultūros institucijomis inicijavo nacionalinį kultūrinį maršrutą, skirtą žymiajam Lietuvos kompozitoriui ir dailininkui. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio kelio projekte dalyvauja valstybinių ir nevyriausybinių įstaigų, organizacijų atstovai, bendruomenių nariai, M.K.Čiurlionio muzikos festivalių, koncertų, konkursų ir renginių organizatoriai.
Čiurlionio kelias drieksis per vietoves, susijusias su kompozitoriaus ir dailininko gyvenimu ir kūryba – Varėną, Druskininkus, Vilnių, Kauną, Plungę, Rietavą ir Palangą. Šis Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos kelio projektas įprasmins žymiausio Lietuvos menininko, palikusio svarbų pėdsaką ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio meno istorijoje, atmintį.
Iki 2025 metų, kai bus minimos M. K.Čiurlionio 150-osios gimimo metines, nacionalinį Čiurlionio kelią planuojama plėsti ir pakviesti įsitraukti kitas su šio menininko gyvenimu ir kūryba susijusias šalis – Lenkiją, Vokietiją, Rusiją. Bus siekiama, kad šiam projektui būtų suteikta Europos Tarybos sertifikuoto Europos kultūros kelio nominacija.
