Dabar skulptūra jau sumontuota ir laukia atidengimo ceremonijos, numatytos rugsėjo29-ąją, XIII tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio uždarymo dieną. (Rugsėjo 22-ąją minėjome dailininko ir kompozitoriaus M.K.Čiurlionio gimimo 143-ąsias metines.)
Tiek Vilniuje, tiek Plungėje prie skulptūros dirbo meistrai Vladislovas ir Jurijus Stankevičiai.
„Skulptoriui garantuota sėkmė, jei darbo imasi V.Stankevičius. O dabar jis išaugino ir sūnų, kuris, tėvo prižiūrimas, yra puikiausias meistras. Šįkart kalė abu“, – pagyrų negailėjo D.Matulaitė savo ilgamečiam pagalbininkui bei jo atžalai.
Idėjos autorius – Plungės bendruomenė
Pastatyti M.K.Čiurlionio atminimo ženklą Plungėje, kur M.Oginskio dvare prasidėjo jo, kaip muziko profesionalo, kelias, – plungiškių sumanymas.
Vietos bendruomenė ne tik subrandino mintį, savo jėgomis surinko lėšų paminklui, išrinko jam vietą, bet ir sutvarkė reikiamus dokumentus dėl statybų valstybės saugomoje kultūros paveldo teritorijoje – M.Oginskio rūmų parke.
Patys plungiškiai pasirinko ir paminklo autorių – beveik savo kraštietę, taip pat žemaitę D.Matulaitę, ne vieno monumentalaus kūrinio autorę, itin giliai jaučiančią tapatumą su gentimi, vieta, paveldu, valstybe. Naujasis jos darbas dar kartą tai patvirtina.
D.Matulaitė taip pat džiaugėsi šiuo užsakymu – ir dėl temos, ir dėl plungiškių pasitikėjimo ja, ir dėl to, kad, norint įgyvendinti savo viziją, šįkart jai nereikėjo dalyvauti valstybinių ar savivaldybių įstaigų skelbiamuose konkursuose, kurių sąlygos kartais verčia tik gūžčioti pečiais.
Antai ji su savo ilgamečiu bendražygiu architektu Jūru Balkevičiumi norėjo dalyvauti Jono Basanavičiaus paminklo Vilniuje konkurse, bet buvo iš jo išmesti, nes pagal konkurso nuostatus savo profesinei kvalifikacijai pagrįsti turėjo pateikti trejų pastarųjų metų kūrinių sąrašą, o jų 2013-aisiais Budapešte atidengtas paminklas Jadvygai ir Jogailai pasirodė esąs dviem mėnesiais ir dvylika dienų „per senas“, todėl nepatvirtino kūrėjų profesinio tinkamumo pretenduoti į J.Basanavičiaus įamžintojų gretas.
„Su džiaugsmu ėmiausi Plungės, kad išliečiau pasiutimą ir meilę“, – savo būseną tuo metu, kai, išmesta iš J.Basanavičiaus paminklo konkurso, sulaukė plungiškių pasiūlymo, apibūdino D.Matulaitė.
Impulsai visą laiką lydėjo
Su Plunge ir M.K.Čiurlioniu menininkė jau seniai turi įvairiausių sąsajų. Jo kūrinių galeriją Kaune nuolatos lankydavo dar jaunystėje, iki studijų tuomečiame Lietuvos dailės institute. Vėliau ne tik gilinosi į M.K.Čiurlionio vaizduojamąjį, muzikinį, bet ir beletristinį, epistolinį palikimą.
Plungėje skulptorė yra surengusi keletą asmeninių parodų, prisidėjusi prie pasaulio žemaičių parodų rengimo M.Oginskio rūmuose įsikūrusiame Žemaičių dailės muziejuje. O kai 1997 m. po paminklo rašytojai Ievai Simonaitytei „Šventvakarių Ėvė“ atidengimo Priekulėje ten specialiai atvykusi tuometė Žemaičių dailės muziejaus direktorė pakvietė į menininkių simpoziumą Plungėje, Dalia mielai sutiko.
Bet pažintis dar senesnė, kai tik buvo nuspręsta kurti Žemaičių dailės muziejų žiauriai apleistuose M.Oginskio rūmuose. Kartą ten vakare sėdint ant laiptų D.Matulaitei plaukte užplaukė tarsi baltosios eilės:
Plungės ąžuole Babrungo giria
šio šimtmečio šlamančiais lapais groja Čiurlionį.
Ar dar menat bevardį šaltinį
pradžiatėvių soduos?
„Taip tada susidėliojo, dar nieko neįsivaizduojant. O dabar, kai sulaukiau kvietimo sukurti paminklą M.K.Čiurlioniui, man kažkaip galvoje išniro sąsaja „Čiurlionis – čiurlena“.
Plungės rūmuose yra puikiai prižiūrimas parkas ir tvenkiniai. Vanduo juose krinta gal iš dviejų metrų ir šniokščia. Rangosi Babrungo upelis, ošia šimtamečiai ąžuolai, stūkso Perkūno ąžuolas. Supratau, kad Oginskiai savo rūmams ir parkui pasirinko stebuklingą, sakralinę buvusios senovės žemaičių šventovės vietą.
Tuomet dar kartą ėmiau gilintis į M.K.Čiurlionio kūrybą ir aptikau sąšaukų su Plunge. Pačių plungiškių legenda byloja, kad paveikslą „Karalių pasaka“, kuriame du karaliai tamsiame miške laiko ant delno saulės nušviestą lietuvišką kaimelį, jis sukūręs Plungėje“, – pasakojo skulptorė, kaip formavosi paminklo vizija ir prasmės.
Prasmes reikės suprasti patiems
Skulptorei nesinorėjo daryti M.K.Čiurlionio figūros – garbanoto, stovinčio, sėdinčio, koją ant kojos užsimetusio ar tapančio. Įkvėpimo norėjosi semtis iš jo kūrybos.
Kaip tarė, taip padarė. D.Matulaitės „Sakmė“ – tarsi M.K.Čiurlionio idėjų koncentratas.
Jis pagamintas iš sodraus žalio granito – suomiško Baltic green – ir vieno gražiausių bei brangiausių Pietų Afrikos akmenų Olive green. (Kalbėdamasi su lrytas.lt korespondente, skulptorė priminė M.K.Čiurlionio žalios spalvos ilgesį – daugeliui turbūt žinomą jo įrašą eskizų albumėlyje apie senuką, visą gyvenimą ieškojusį žalios spalvos ir jos neradusį, o gyvenimo gale prisėdusį ant suolelio, pasiuntiniams paskirto, ant kurio niekuomet netrūksta jaunų žmonių, ir perdavusį estafetę jiems. Toje pačioje alegorijoje yra ir patarimas: „Žvalgykis nuo aukštų bokštų, tai kelią pajusi.“ Skulptorė šį patarimą taip pat turėjo galvoje kurdama su architektu J.Balkevičiumi „Sakmės“ kompoziciją Plungės rūmų parke.)
Dvi Baltic green granito karalių figūros palinkusios viena į kitą kaip M.K.Čiurlionio „Karalių pasakoje“. Virš jų galvų – karūna, iškalta iš to pačio granito tokiomis briaunomis, kad pagautų šviesą ir spindėtų kaip briliantai.
Tarp karalių įmontuota vertingiausia – kaip tas M.K.Čiurlionio paveiksle švytintis lietuviškas kaimas – Olive green plokštė, ant kurios iškalti visiems pažįstami dailininko ir kompozitoriaus inicialai ir tarsi pabundančių, besiveržiančių į saulę augalų bei paukščių kontūrai. Tai – taip pat M.K.Čiurlionio paveikslų motyvai.
Skulptūra taip sukonstruota, kad iš viršaus, apšviestas prie ištakų, veršis vanduo ir tekės per plokštę virpėdamas, šokčiodamas per kaskadėles ant paminklo paviršiaus, čiurlendamas. Jis sutekės į skulptūrą juosiančią vandens juostą.
Vandeniui srūvant žiūrovas nematys nei MKČ inicialo, nei paukščių ir augalų kontūrų – dėmesį kaustys vanduo. Kai vanduo nebėgs, bus proga susikoncentruoti į paminklo raštus ir pamąstyti apie jų prasmes.
Tačiau tuo paminklo pažinimo ir prasmių skaitymo darbas nesibaigs. Skulptorė išnaudojo erdves ir ant karalių nugaros. Čia rasime įvairių simbolinių ženklų: vienoje pusėje Mėnulis ir egiptietiška piramidė, kitoje – Saulė ir lietuviška troba, dar keli ženklai.
Jų prasmę šiek tiek atskleidė pati autorė: „Kadangi M.K.Čiurlionis labai gilinosi į senąsias kultūras, ypač – Egipto, norėjosi tai užfiksuoti. Pasirinkau Egipto kosminį ženklą Mėnulį. Jame apgyvendinau baltišką žirgelį.
Kitoje pusėje – Saulė, lietuviška trobelė, jos lėkiai – keturi Perkūno žirgai.
Senos lietuviškos trobos baltiškais ir M.K.Čiurlioniui artimais Egipto simboliais per Saulės, Mėnulio ženklus kalbu apie ryšio, santarvės su kosmosu siekiamybę.
Kosminės harmonijos siekiamybė jaučiama tiek baltų, tiek kitose kultūrose. Ją galima įžvelgti ir M.K.Čiurlionio „Karalių pasakoje“, ir kituose kūriniuose.
Šitą skulptūrą dabar vadinu „Sakme“. Gal pridėsiu žodį „karalius“, o gal ir ne. M.K.Čiurlionis savo paveikslą vadino „Karalių pasaka“, bet man maniškis nėra pasaka, labiau atitiktų sakmės prasmes."
Takų ir suolelio teks palaukti
„Sakmė“ Plungės rūmų parke stovės ryškioje vietoje – trikampyje tarp rūmų, tvenkinių ir pagrindinio kelio.
„Sakmė“ Plungės rūmų parke stovės ryškioje vietoje – trikampyje tarp rūmų, tvenkinių ir pagrindinio kelio.
„Stebuklingo grožio vieta, reikalaujanti atsakomybės“, – sakė D.Matulaitė, atsakingai taikiusi prie šios vietos savo viziją.
Skulptūra į trijų metrų aukštį – daugiau neleidžia šio parko apsaugos taisyklės – iškils ant sferos pavidalo kalnelio iš skaldyto akmens trinkelių. Aplinkui tekės vanduo, kaskadomis krintantis nuo paminklo.
Vienintelis dalykas, dėl kurio graužiasi skulptorė, – kol kas nepavyko nutiesti, o teisingiau – išlenkti, projekte numatytų takų ir pastatyti interaktyvaus suolelio, ant kurio paspaudus mygtuką pradėtų skambėti M.K.Čiurlionio simfoninė poema „Miške“.
„Viena savo gyvenimo sėkmių pavadinčiau architektus, su kuriais bendradarbiauju. Jie itin greitos pagavos, pajaučia vietą, kontekstą, skleidžia prasmes“, – džiaugėsi bendradarbiavimu su jau amžinatilsį Rimantu Buivydu ir ligšioliniu bendražygiu J.Balkevičiumi D.Matulaitė.
Tai kartu su pastaruoju prie skulptūros Plungės rūmų parke numatyta rato su lenktais stipinais-takais sistema ir suolelis.
„Kaip besisukantis ritualas, kaip amžių ratas... Nebėra kur skubėti, eini lenktais takeliais – kinta, įsisuka vaizdas: skardis, vanduo, seni medžiai... Labai stipru.
Bet šiame etape neleista daryti takų ir suoliuko – baiminamasi pažeisti kultūros paveldo apsaugos taisykles. Tačiau aš optimistė – kai bus nudėvėta bent pora gerų batų klampojant per ąžuolyną, tada, manau, nuties ir takus. Prie paminklo reikia takų“, – vilties iki galo įgyvendinti projektą neprarado D.Matulaitė.
Skulptorės D.Matulaitės paminklo M.K.Čiurlioniui atidengimas. Rugsėjo 29 d. 15 val. M.Oginskio rūmų parkas, Plungė.
