„Igoris Gubskis užima unikalią vietą Ukrainos mene. Iš vienos pusės tai – šiuolaikinis menininkas, priskiriamas „Contemporary art“. Iš kitos pusės, šio dailininko kūryba maitinasi ir paveikslai gimsta iš klasikinės Vakarų Europos ir Rusijos tapybos tradicijos. Nepaisant šiuolaikinės tapymo manieros, visuose jo paveiksluose matome įvairių istorinių laikotarpių reminiscencijas“, – apie Igorio Gubskio tapybą pasakoja Ukrainos dailėtyrininkas Viktoras Fedchyshynas (Viktor Fedchyshyn).
Stipriausia I.Gubskio paveikslų savybe laikomas jo itin subtilus nepasakymas iki galo. „Nors techniškai jo paveikslai yra išbaigti, tačiau emocinis, psichologinis darbo fonas visada palieka erdvės žiūrinčiajam užpildyti paveikslą savo turiniu“, – žavisi ukrainiečio tapybą į Vilnių atvežanti „Eva Bakienė Art Projects“ įkūrėja.
Vilniuje – arlekinai, balerinos, napoleonai, žydai
Didžiąją dalį į Vilnių atvežamų ukrainiečio kūrinių sudaro arlekinų paveikslai, bet yra ir balerinų, napoleonų, šventikų bei žydų paveikslų serijų darbų.
I.Gubskio vaizduojami arlekinai skatina žiūrintįjį pasitelkti humoro jausmą, ironiją, „skaityti“ dailininko šaržą. Jie nėra tiesioginiai komedijų dell’arte personažai, o turi perkeltinę prasmę, surankioti iš atskirų dalių pagal tai, kaip autorius mato pasaulį. Pavyzdžiui, I.Gubskio arlekinai dėvi Napoleono laikų herojų trikampes kepures, kurias jis „pasiskolino“ iš Fransisko Gojos. Gal paveiksluose atpažinsite šiandienos Kijevo valkatą, elgetą, keistuolį, pasiskelbusį Napoleonu?
Įvairių istorinių laikotarpių persidengimai ir reminiscencijos šiuolaikiniame kontekste būdingos ne vien arlekinams, o visai ukrainiečio kūrybai.
„I.Gubskiui patinka marginaliniai personažai, esantys už socialinių grupių ribų. Dideliame bute Kijevo centre menininkas augina 20–30 šunų, kuriuos surenka iš prieglaudų. Dėl šio pomėgio I.Gubskis žmonių laikomas keistuoliu, todėl šunis vedžioja naktimis – tai leidžia jam iš arti stebėti marginalinį Kijevo gyvenimą. Manoma, kad iš to kyla jo personažai – dažnai istorinių didvyrių elementų turintys gatvės elgetos, valkatos, keistuoliai“, – pasakoja Kijevą tyrinėjanti meno projektų organizatorė lietuvė Eva Bakienė.
Tarptautinis pripažinimas
I.Gubskis tarptautinio pripažinimo sulaukė anksti, kai 1990-aisiais metais jo darbai pradėti pardavinėti tarptautiniuose aukcionuose, jų įsigijo garsi Maskvos Tretjakovo galerija. I.Gubskio paveikslai kabo ir kitų šalių rinkiniuose: Švedijos, JAV, Kanados, Prancūzijos ir kt.
Apie patį dailininką žinoma mažai, jis jau beveik 20 metų nebendrauja su žiniasklaida, neviešina asmeninio gyvenimo. Nepaisant jo darbų pripažinimo, I.Gubskis vadinamas paslaptingiausiu ir užsislapstinusiu šiuolaikiniu menininku. Vis tik iš Lugansko apskrities – dabartinio karinio konflikto vietos – kilęs I.Gubskis pokalbiuose su Kijevo galerininkais yra išliejęs savo pyktį dėl esamos politinės situacijos, o apie mūsų šalį sakė, kad patiki savo kūrinius eksponuoti „Lietuvoje kaip sveikiausioje Vakarų Europos šalyje“.
Jaunystėje pravardžiuotas „Velaskesu“
I.Gubskio kūryboje matomos kelios esminės reminiscencijos. Pirma, Vakarų Europos, ypač Ispanijos dailininkų Fransisko Gojos, Diego Velaskeso, Chosė de Riberos ir kitų „pasąmoninė“ įtaka. Matyt, neatsitiktinai I.Gubskis jaunystėje buvo pravardžiuojamas „Velaskesu“, mat jo gebėjimas paversti natūralius vaizdinius į dažnai labai filosofinius, gilius simbolius vadinamas tiesiog genialiu.
Antras svarbus elementas – dailininko paveikslai pasižymi glotnia tapybos maniera, kuriai įtakos turėjo jo aistra garsaus Rumunijos dailininko-portretisto Kornelijaus Babos (Corneliu Baba) kūrybai. Trečias I.Gubskio kūrybos įkvėpimo šaltinis – Rusijos tapybos mokykla, ypatingai Ukrainos teritorijoje gimusios Rusijos dailininkės Zinaidos Serebriakovos kūryba.
Paroda „Arlekinų visuomenė“ vyks spalio 4–21 dienomis, kasdien 12–20 val., Subačiaus g. 6, Vilniuje.
