Visą šią savaitę bus rengiamos meninės dirbtuvės, skaitomos paskaitos, vyks parodų atidarymai, menininkų prisistatymai, knygų pardavimai ir aptarimai, fotoateljė po atviru dangumi, naktinės projekcijos Nidos viešosiose erdvėse. Ypač laukiami neformalūs susitikimai su seminaro lektoriais ir svečiais tęstiniame renginyje „Nida off 2018“.
Taip pat kartu su Neringos kultūros ir turizmo centru vėl rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje“. Fotomenininkui, atskleidžiančiam pajūrio tematiką, bus įteikta Neringos miesto Mero premija.
Tradiciniu tampa šios savivaldybės sprendimas taip įvertinti fotografus ir atsidėkoti jiems už ilgalaikį bendradarbiavimą bei nuoseklų unikalaus krašto garsinimą.
* * *
Antradienį, antrąją tarptautinio fotomenininkų seminaro dieną, toliau veikė meninės dirbtuvės Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijoje. Jas po vakarykštės Gintauto Trimako premjeros tęsė iš Helsinkio atvykusi fotomenininkė Elina Brotherus ir Stambule gyvenanti italų kilmės leidėja Valentina Abenavoli.
Dirbtuvės skirtos jauniems menininkams, siekiantiems tobulintis padedant patyrusiam vadovui ir atsižvelgiant į kitų dalyvių atsiliepimus. Kūrėjų paprašyta iš anksto paruošti savo pabaigtus arba tęsiamus darbus bei turėti sau įprastą darbo įrangą.
Šiemetinis seminaras, kaip ir ankstesnieji, taip pat vyksta dviem pagrindiniais adresais. Teorinei arba auditorinei daliai skiriama ne pirmus metus rekonstrukcijos laukianti „Agilos“ salė, o kūrybinėms dirbtuvėms – VDA Nidos meno kolonijos paviljonas, esantis šviesaus atminimo Neringos garbės piliečio dailininko Eduardo Jonušo gatvėje.
Antroji meninių dirbtuvių vedėja Elina Brotherus (gim. 1972 m.) kuria fotografijos ir kino srityse. Jos kūryba yra savita alternatyva tarp autobiografijos ir meno istorijos. Žmogaus figūra ir kraštovaizdžio nuotraukos, dailininkas ir modelis – menininkės tematika, naudojant savo įgytą patirtį kuriant fotografijų ciklus „Annonciation“ („Skelbimas“) ir „Carpe Fucking Diem“ („Gaudyk suš... dieną“).
Savo dabartinėje kūryboje ji persvarsto Fluxus reiškinio pasekmes ir rašytinius šaltinius apie XX a. 6–7 dešimtmečio performansų stiliaus meninį palikimą. Elinos Brotherus darbai buvo eksponuojami pasaulinio masto galerijose, ji išleido 9 monografijas su įvairiais Europos leidėjais. 2017 m. Elina Brotherus gavo teisę savo darbus eksponuoti Pompidou nacionaliniame kultūros ir meno centre Paryžiuje.
Kita vedėja – italė, praeityje gyvenusi Londone, o dabar įsikūrusi Stambule, Valentina Abenavoli yra redaktorė ir knygų dizainerė. Ji stengiasi fotografiją suvokti lyriniu požiūriu, nuolat balansuodama ant ribos tarp tikrovės ir svajonės. Įgijusi fotografijos ir vizualinės komunikacijos magistro laipsnį, Valentina Abenavoli kartu su Alex‘u Bocchetto Los Andžele įkūrė leidyklą AKINA.
Jie leidžia sudėtingas fotoknygas, kurių autoriai yra nauji ir jau žinomi fotografai. Tai – riboto tiražo ir dažnai rankų darbo leidiniai. 2016 m. Valentina Abenavoli išleido savo pirmąjį autorinį fotoalbumą „Anaesthesia“, tai – nebaigtos trilogijos apie empatiją ir blogį pirmoji dalis. Jos kūrybinė praktika apima fotografiją, video siužetus, vaizdinės medžiagos aptarimą raštu. Ji dalyvavo grupinėse ekspozicijose, rengia personalines parodas, diskusijas, dirba vertinimo komisijose.
Tie, kas nedalyvavo meninėse dirbtuvėse, turėjo gerą pusdienį Neringos kraštovaizdžio kadrams gaudyti ar šiaip fotografuoti natūralias arba sugalvotas kompozicijas.
Ankstyvą pavakarį surengtas oficialus seminaro atidarymas. Į VDA Nidos meno kolonijos salę atvyko Neringos miesto meras Darius Jasaitis ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis. Neringos vadovas Darius Jasaitis pasidžiaugė, kad Nida ir visa Kuršių nerija šiai savaitei vėl tampa tarptautine fotografijos sostine.
Neringos savivaldybės administracija 2017 m. įsteigė Neringos Mero premiją fotografui už reikšmingą kūrinį ar kūrinių ciklą, kuriame analizuojamos, dokumentuojamos ar interpretuojamos Kuršių nerijos temos ir objektai. Pernykštė Mero premija skirta Vitalijui Butyrinui.
Dar ikikompiuterinėje epochoje be jokio „fotošopo“ šis fotomenininkas vien su žirklėmis ir klijais kūrė įspūdingas, simboliškai prasmingas kompozicijas apie nuostabaus gamtos stebuklo grožį.
Šiemet Neringos Mero premija įteikta fotomenininkui Alvydui Lukiui. Tai konceptualiosios fotografijos atstovas, kurio darbai pasižymi minimaliomis vaizdinėmis priemonėmis ir sklandžia kompozicija.
Po oficialios seminaro pradžios VDA Nidos meno kolonijoje atidaryta pirmoji fotografijų paroda „Nauji fotografijos įrankiai: nuo Google iki algoritmo“. Jos kuratorius Paulas Paperis jau keletą metų gyvena Vilniuje ir, kaip pats sako, „dienomis svajoja, naktimis miega, daug vaikščioja ir kartais fotografuoja.“
Kamera jis šaudo spontaniškai gaudydamas „mažutį stebuklą nuobodžioje kasdienybėje.“ Jo perėjimas iš mėgėjiškos į profesinę fotografiją vyko palaipsniui per daugybę parodų ir publikacijų, kol tapo plačiai pripažintas.
Paroda „Nauji fotografijos įrankiai: nuo „Google“ iki algoritmo“ nagrinėja, kaip programos, aplikacijos ir dirbtinio intelekto technologijos formuoja ir keičia fotografijos esmę. Taip tarytum metamas iššūkis tradicinėms medijos riboms.
Įvairios programos ir paslaugos („Google“, „Photoshop“, „Flickr“, „Snapchat“, vizualinio atpažinimo programos ir t. t.) suteikia vis naujų įrankių vaizdams gaminti, mąstyti fotografiškai. Technologinės sąsajos ne vien pasitarnauja kuriant fotografiją, tačiau gali tapti ir pačiu fotografinių projektų pamatu.
Šioje ekspozicijoje pristatomi autoriai savitai siūlo kelti klausimus apie technologinių pokyčių procesus. Nuo vadinamųjų išmaniųjų stebėjimo sistemų (Esthera Hovers, Didžioji Britanija) ir politiškai jautrių vietų cenzūravimo iki kasdienių žybsnių (Mantas Grigaitis, Lietuva).
Nuo autorinių teisių žaidimo tokiose kolektyvinėse platformose kaip „Flickr“ (Penelopė Umbrico, JAV) iki bendrinės komunikacijos tyrimo iš vienos labiausiai fotografuojamų vietų planetoje. Ir, nuo „fotošopo“ naudojimo atvaizdams kurti (Aaronas Hegertas, JAV) iki vaizdo, kuris jau beveik nefotografinis.
Fotografija, kuri XXI amžiuje labai pasikeitė, yra stipriai veikiama minėtų pokyčių, kai kuriais atvejais net funkcionuodama kaip jų dalis. Šie meno darbai susiduria su technologizuotu mūsų pasauliu. Jie kalba apie pokyčius, kuriuos mažai kas gebėjo numatyti.
