Pasak terminų žodyno, glosolalija (gr. γλώσσα (glossa) 'liežuvis' + λαλώ (lalô) 'lalėti, čiauškėti') – tai kalbėjimas beprasmiais garsais, iš skambesio panašus į rišlią nežinomą kalbą, be ryšio skleidžiamus garsus arba kalbėjimą nežinoma mistine kalba. Ji dažnai naudojama kaip įvairių religinių apeigų dalis.
Salomėja Jastrumskytė – unikali ir visapusiška asmenybė, mokslų daktarė, tyrinėtoja, dailininkė, grafikė, fotografė, menotyrininkė ir poetė.
Vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų Algis Mickūnas kalbėdamas apie jos kūrybą teigė, kad šios menininkės tapyboje nėra objektų, bet ji netapo ir abstrakčiai. Pasak jo, S.Jastrumskytės darbų išskirtinumas slypi tame, kad juose galima atpažinti pasaulį ir sprogstančias energijas, kurios tą pasaulį sukuria.
„Salomėja tapo pasaulio kūrybą“, – sakė filosofas pridurdamas, kad „jos tapyboje šviesa kyla iš tamsos ir taip pat sklinda per tamsumas ir jose dingsta – tamsa akcentuoja šviesumą“.
A.Mickūno nuomone, S.Jastrumskytės estetika yra pasaulio ir savęs kūrybos pratęsimas. Tapytojos darbai kviečia mus eiti gilyn, – ne tik žiūrėti, bet ir matyti nuolatos gimstantį pasaulį.
S.Jastrumskytė gimė Skaudvilėje, netoli Tauragės. Baigusi meno bakalauro studijas Šiaulių universitete, 2011-aisiais ji apsigynė daktaro disertaciją „Sinestezijos fenomeno konceptualūs virsmai XIX – XX a. Vakarų meno teorijoje ir praktikoje. Kritinė analizė“ Vilniaus dailės akademijoje.
Menininkė pristatė 27 personalines parodos Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Belgijoje, Latvijoje, Estijoje ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių meno parodų Lietuvoje, JAV, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse.
Parodą „Glosolalijų seilės“ galima apžiūrėti iki rugsėjo 20 d.
