Šiemet į darbų pristatymą ir savotišką ekskursiją susirinko kaip niekada daug marijampoliečių.
Menininko iš Londono Will Teather darbą Kačių kiemelyje pristatė simpoziumo „Malonny“ kuratorius Ray Bartkus.
W.Teather ir jo savanorių nutapytas pulkas baltų balandžių dar tebedžiūstant dažams tapo traukos objektu, – dažnas praeivis fotografuojasi prie šio didžiulio paveikslo.
Neapsirinka tie, kurie šio menininko darbus vadina magišku realizmu.
Jo paveikslai ir piešiniai buvo eksponuojami daugybėje galerijų ir parodų Didžiojoje Britanijoje.
Tame pačiame senamiesčio kiemelyje dirbo visada gera nuotaika trykštantis Jeff Woodbury (Niujorkas) su savanoriais pagalbininkais iš Marijampolės.
Menininkas savo darbą pavadino „Masių anonimiškumas“.
J.Woodbury šią sieną pasirinko iš organizatorių atsiųstų fotografijų. Dailininką sudomino skirtingi pastato langai ir jis nusprendė nutapyti jų dar daugiau.
„Kai piešėme ant pagrindinės sienos, viena namo gyventoja paklausė, kodėl tapome tik vienoje pusėje. Sako, mūsų pusėje, prie laiptinės, labai negraži siena“, – juokėsi J.Woodbury ir ant gyventojai nepatrauklios sienos nupiešė gėlių.
Pirmą kartą Lietuvoje viešintis dailininkas teigė, jog šis darbas senamiesčio kieme jam buvo pats maloniausias, o Marijampolės Poezijos parkas – pats gražiausias, kokį apskritai matė pasaulyje.
Dailininkė iš Niujorko Rachel Bacon nėra naujokė meno simpoziume „Malonny“. Ji prieš dvejus metus prie prekybos centro „Maxima“ ištapė sieną.
Jubiliejinio simpoziumo dienomis R.Bacon sukūrė ankstesnio darbo tąsą „Emocijų peizažas“. Jame dar daugiau detalių ir atspalvių.
Niujorke gimusi ir augusi menininkė pastaruoju metu dirba Hagoje, Karališkoje meno akademijoje moko piešimo.
Vienas iš įmonių grupės „Arvi“ remiamo meno simpoziumo „Malonny“ organizatorių Andrius Jasinskis, viešosios įstaigos „Sveikatingumo idėjos direktorius, džiaugėsi įgyvendinta naujove.
Šiemet pirmą kartą sienas tapė ne tik Niujorko ir Londono dailininkai, bet ir marijampolietis Ignas Vieversys.
Organizatoriai buvo paskelbę konkursą, ką būtų galima nutapyti ant R.Stankevičiaus pagrindinės mokyklos sienos.
Iš 20-ies pasiūlytų idėjų geriausiu buvo pripažintas 23 metų I.Vieversio eskizas „Do what you can't“ (Daryk, ko negali) – žaidimų lentos idėja.
Ignas Londone mokėsi kompiuterinių žaidimų dizaino ir į „Malonny“ projektą žiūri kaip į gimtojo miesto gražinimą.
Dailininkė iš Niujorko Ianthe Jackson užsiima animacija, todėl jos piešinys ant senamiesčio sienos yra įkvėptas judesio.
Daugybės rankų nešama moteris simbolizuoja menininkams labai svarbų ir reikalingą bendruomenės palaikymą.
Simpoziumo kuratorius ir iniciatorius R.Bartkus atskleidė, jog jo paveikslo idėja kilo iš žinomo belgų siurrealisto Renne Magritte garsiojo darbo, kuriame vaizduojama pypkė, o po ja užrašyta „Čia ne pypkė“, tarsi matomas vaizdas yra tik lapas ir dažai.
R.Bartkus šiemet pasirinko sieną siaurame tarpe tarp P.Butlerienės gatvės namų.
Netikėtų idėjų nestokojantis Niujorko menininkas, kilęs iš Vilniaus, o pastaruosius penkerius metus Lietuvoje daugiau laiko praleidžiantis Marijampolėje, sukūrė saulėto dangaus perspektyvą, po kuria paliko žaismingą užrašą „Čia ne siena“, nes žiūrint matosi dangus.
R.Bartkus džiaugėsi meno simpoziumais, kuriuose idėjos išjudina viena kitas, ir gimsta įspūdinga galerija po atviru dangumi.
Apžiūrėję naujausią sienų tapybą marijampoliečiai rinkosi į Beatričės Kleizaitės-Vasaris galeriją, buvusią sinagogą, kurioje vyko trečias šio jubiliejinio simpoziumo forumas „Mūsų miestas: praeitis, dabartis, perspektyvos“, moderuojamas filosofo Justo Kučinsko.
Jame dalyvavo Marijampolės savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Arvydas Bekeris, apie neatpažįstamai pasikeitusio Telšių miesto pokyčius emocingai pasakojo architektas Algirdas Žebrauskas, Marijampolės miesto kūrimosi istoriją priminė istorikas bei visuomenininkas Benjaminas Mašalaitis. ˙
