Išradėjus, „pasidaryk pats“ entuziastus ir smalsuolius jungiančiame renginyje Ebenas dalinsis savo darbais bei patarimais, kaip kurti skulptūras bei prototipus į pasinaudojus lipnia juosta.
Ebenai, ar prisimeni kaip iš komiksų skaitytojo tapai komiksų kūrėju?
Kaip ir dauguma vaikų vaikystėje sekdavau komiksus laikraščiuose, be to, pats daug laiko pamokų metu praleisdavau piešdamas.
Kai buvau šeštokas, vienas iš mokytojų pastebėjo mano piešinius ir pasiūlė pasisemti įkvėpimo iš Tintin. Nuo čia ir prasidėjo mano susidomėjimas komiksais, besitęsiantis iki šiol. Tiesa, laikui bėgant ir reikalingų perskaityti knygų skaičiui augant, komiksai kuriam laikui buvo pasitraukę iš mano akiračio: tuo metu daugiau užsiėmiau eskizavimu, scenarijais, trumpomis novelėmis.
Tik tada, kai vėl pradėjau kurti komiksus, vėl pradėjau ir juos skaityti. Manau, kad būti istorijų kūrėju, kuris nieko nežino apie kitus šioje srityje veikiančius žmones, būtų gana sudėtinga.
Su kuo pirmiausia pasidalinai savo kūryba?
Kalbant apie mano vaikystės eksperimentus, tai pirmieji mano darbus pamatę žmonės buvo mokytojai. Savo pirmus profesionalius kūrinius tiesiog paskelbiau internete.
Penkerius metus kartu su draugu internete kūrėme komiksą apie sargus, kurie turi tvarkyti superšnipų, tokių kaip Jamesas Bondas, paliktą netvarką. Buvo smagu laukti ir spėlioti, ar jie išprovokuos skaitytojų meilę ar neapykantą.
Kokie komiksai šiuo metu yra tavo mėgstamiausi?
Mane žavi Andrew MacLean „Headlopper“ fantastika, ypač šaunus, barzdotas pagrindinis jos herojus. Mėgstu Kyle Starks veiksmo kupinus komiksus, tokius kaip „Sexcastle“ ar „Kill ‘Em All“, kurie nestokoja humoro ir gudrių pastebėjimų. Šiuo metu skaitau šio autoriaus „Rock Candy Mountain“.
Taip pat manau, kad Skottie Young „I Hate Fairyland“ yra puikus naivių juokelių ir aštraus, kone karikatūriško žiaurumo derinys. Esu atsidavęs John Layman ir Rob Guillory CHEW mėgėjas: turiu kiekvieną leidinį ir seku visas naujienas apie asmeninius autorių projektus. Man taip pat įdomu, ką sukuria mano kolegos iš „Starnburns Industries Press“.
Jei nori sukurti gerą komiksą, turi užtikrinti tiek kokybišką vizualiąją, tiek ir tekstinę dalį. Iš kur semiesi idėjų istorijoms?
Mano manymu, idėjos – tai pratimai, kuriuos turi atlikti mūsų kūrybiniai raumenys. Jei jie ištreniruoti, veikia panašiai kaip someljė liežuvis, kuris pajunta net silpniausius skonius ir geba juos taip suderinti, kad gaunasi naujas, netikėtas rezultatas.
Tęsiant šią analogiją, įkvėpti gali bet kas. Aš tiesiog sukuosi aplink, „ragaudamas“ visko po truputį, kad pajusčiau, kuris iš gyvenimo skonių mane nustebins.
Tu taip pat vedi dirbtuves, kuriose mokai susikurti pirmąjį komiksą. Kaip atrodo toks užsiėmimas, kokius metodus naudoji?
Mano dirbtuvių tikslas yra padėti žmonėms atsikratyti tuščio popieriaus lapo baimės. Tai ypač svarbu, kai dirbu su suaugusiais. Vyresniems žmonėms, ypač mano gimtojoje šalyje, įprasta ir patogu palikti tuščią lapą. Jie nenori atskleisti savo idėjos, kol ši neatitinka jų pačių nusibrėžto „gerumo“ etalono.
Su vaikais kiek kitaip: vaikai pasiruošę žaisti su idėjomis, nebijo jų užrašyti, tačiau neturi patirties, kaip organizuotai tvarkytis su savo mintimis, kad jos taptų naudingomis.
Abiem atvejais skatinu kovoti su baimėmis ir atrasti tyrinėjimo džiaugsmą. Nėra blogų idėjų, mes tik per daug įpratę vertinti jas griežtai.
Aš tikiu, kad pagrindinis mano dirbtuvių rezultatas yra savo terpės suvokimas, supratimas, kad visi žmonės savyje turi menininko krislelį. Aplinkinių nuomonė ir kritika neturi daryti įtakos menui. Svarbiau dalintis savo idėjomis su pasauliu, su nepažįstamais, su draugais, šeima, netgi su pačiu savimi.
Dar viena tavo aistra - tapigami. Ar gali trumpai papasakoti, kokia tai technika?
Tapigami - tai meno forma, kurioje vaizduotės kūriniai atsiranda iš lipnios popierinės juostos. Laikantis kelių dizaino taisyklių, kurias sukūrė tapigami pradininkas Danny Scheible, galima kurti skulptūras, instaliacijas ar net 3D prototipus pačiu seniausiu 3D spausdintuvu – rankomis.
Kaip tu pats atradai tapigami?
Tai nutiko tada, kai Danny Scheible pirmąkart viešėjo mano namuose. Mes žaidėme stalo žaidimus, buvome vienoje komandoje ir vakaro eigoje visus žaidimo įrankius pasidarėme patys.
Kiek vėliau, Sakramento meno inkubatoriuje, supratome, kad turime panašią vertybių skalę ir tokį pat požiūrį į meną, bendradarbiavimą, kūrybą. Tai buvo maždaug prieš šešerius metus.
Kuo ši technika tave patraukė?
Kai pavargstu, kai užsiblokuoju kaip kūrėjas, aš dažniausiai nueinu į parduotuvę ir nusiperku naują LEGO konstruktorių. Aš mėgstu LEGO, tačiau toks įprotis man kerta per kišenę. Tapigami npadeda taupyti, nes tai tai yra puikus būdas, leidžiantis kurti iš nieko. Tapigami padeda atsipalaiduoti, pasiruošti kūrybiniam darbui.
Kiek trunka tapigami paslapčių mokymasis?
Kadangi jau turėjau galimybę mokyti tūkstančius žmonių visame pasaulyje, galiu drąsiai pasakyti, kad bet kuris mąstantis žmogus šios technikos pradmenis gali perprasti per pusvalandį. Parodyti, kaip naudoti lipnią juostą skulptūroms užtrunka mažiau nei penkias minutes.
Aišku, profesionalumas ateina su praktika. Todėl jei norite įvaldyti tapigami, siūlau sunaudoti bent vieną pakuotę lipnios juostos.
Gegužės 25-26 dienomis viešėsi Lietuvoje, kur dalyvausi „Vilnius Mini Maker Faire“ festivalyje. Ką ten ruošiesi pristatyti?
Tapigami. Tapigami. Tapigami. Jaučiuosi laimingas galėdamas pasidalinti šia unikalia ir labai paprasta kūrybos technika su žmonėmis ir kurti kartu.
Aš noriu įkvėpti savo darbais prisidėti prie Danny Tapigami Juostos Miesto (Tapigami Tape City) – skulptūrų parko, kuris vis plečiasi ir jau užima daugiau nei 250 kvadratinių metrų. Dalį jo kartu su savimi atsivešiu į festivalį.
Nors didžiąją savaitgalio dalį ruošiuosi skirti tapigami skulptūroms, visgi viliuosi spėti pamatyti Vilnių. Beje, labai norėčiau iš lipnios juostos sukurti didelę Vyčio skulptūrą, bet galbūt Lietuva įkvėps ir dar kam nors kitam!
