Savo fotografijomis autorė tarsi nuplėšia paslapties šydą ir labai aštriai atskleidžia šalį, kuri, lyg koks kruopščiai sukurptas miražas, egzistuoja, regis, visai kitame laike.
Didelę savo karjeros dalį N. Daoust praleido tirdama chimerišką fantazijų pasaulį: slaptą svajonių troškimą, norą atrodyti kitaip, peržengus nusistovėjusias ribas ir taip pabėgus nuo realybės.
[[ge:lrytas:lrytas:5738498]][[ge:lrytas:lrytas:5738493]]
Šį eskapizmo impulsą ji tyrinėja ir savo cikle „Korėjietiški sapnai“, tik jau ne kaip konkrečių asmenų individualų pasirinkimą, o kaip visos šalies priverstinio gyvenimo būdo sąlygotą reiškinį.
Siekdama sustiprinti atitrūkimo nuo realybės įspūdį N. Daoust savo fotografijose sąmoningai „pritemdo“ bei maskuoja detales, paversdama jas gerokai prislopintais ir faktinio tikroviškumo netekusiais fantazijų vaizdiniais. Tokiu būdu ji tarsi atkartoja tai, kas vyksta su bet kokia informacija Šiaurės Korėjoje: manipuliuojama tol, kol esminiai faktai tampa nebeaiškūs ir nebeatitinka tikrovės.
[[ge:lrytas:lrytas:5738494]][[ge:lrytas:lrytas:5738495]]
Anot autorės, nuo pat pirmųjų fotografinių bandymų ją sužavėjo tai, kaip žmonės elgiasi skirtingose situacijose, nuolatinis jų noras gyventi sapnų pasaulyje. Kaip ji pati teigia: „Mano, kaip menininkės, tikslas yra – eksperimentuoti, plėsti fotografijos ribas, dirbti kitaip ir atrasti naujų išraiškos priemonių“.
[[ge:lrytas:lrytas:5073079]]
