Kitą savaitę 70-metų sukaktį pažymėsiantis V. Karaciejaus žiūrovus iš anksto sukvietė retrospektyvinę į savo kūrybos parodą „Požiūris“, pasitelkęs į pagalbą savo bičiulį klaipėdietį, fotografijai taip pat neabejingą dizainerį Valerijų Puloką. Įvairių laikotarpių meninės fotografijos ekspozicija KKKC erdvėse originaliai suformuota iš dviejų dalių panaudojant ir kintančias vaizdo vizualizacijas.
Pirmojoje dalyje fotomenininkas pristato vertingiausias nuotraukas iš ankstesnių savo fotografijos ciklų „Smėlio legenda“ (1994 m.), „Jūros paslaptys“ (1998 m.), „Fototeatras“ (1998 m.), „Prie amžiaus slenksčio“ (1999 m.), „Draugai ir kaimynai“ (2000 m.), „Buvimo ženklai“ (2002 m.), „Būties miražai“ (2007 m.), „Pajūrio peizažai“ (2008 m.) ir kitų garsių serijų.
Kita ekspozicijos dalį užpildo naujausias V.Karaciejaus darbų ciklas „LDK buvimo ženklai“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui. Raiškios didingo praeities paveldo fiksacijos – autoriaus improvizacijos LDK tema. Daugiasluoksniai, tapybos drobes primenantys vaizdai, kuriuose persipina dabartis ir gūdi senovė, kuria paslaptingumo atmosferą, kelia žiūrovams savitas asociacijas.
„Kaip ir kiekvienas mirtingasis, noriu palikti pėdsaką savo aplinkoje, savo žemėje, kai jau yra ką pasakyti ir parodyti. Parodoje eksponuojama tik nedidelė dalis sukaupto kraičio. Man pasisekė, nes visą gyvenimą ne tik dirbau kasdienius darbus, bet ir kūriau stebėdamas, kaip keitėsi požiūris į žmogų, miestą, gamtą, laikmetį“, – pristatydamas parodą pažymėjo V.Karaciejus.
Fotomenininkas išgarsėjo kaip Klaipėdos urbanistinio peizažo meistras, įprasminantis tuos pačius ir kaskart kintančius būties ženklus. Rūke tirpstančios Danės žiotys, krantinės, tiltų turėklai, senamiesčio pastatų siluetai, tolstantys keltai – pagrindiniai V.Karaciejaus fotonovelių motyvai. Civilizacijos atributai ties riba, kur miestas susiduria su vandenimis, jo darbuose apgaubti mistiškos šviesos, pavaizduoti netikėtais rakursais.
Klaipėdos fotometraštininku vadinamas V.Karaciejus tvirtina, kad jam dabar labiau patinka stebėti tai, kas vyksta gamtoje, o ne mieste. Parodoje nušvinta sudvasinti stichijų pėdsakai - Kuršių nerijos smėlynai, bangų talžomi Baltijos krantai, Kuršių marių peizažai. Pasak V.Karaciejaus, šiose vietose jo kūnas ir siela atsigauna.
„Kadangi žmonėms būdingas pirmapradžių pavidalų ilgesys, aš irgi jaučiu ir troškulį gamtos vaizdinius perkelti į fotografiją. Į ugnį ir jūros horizontą niekada neatsibosta žiūrėti. Taip ir žingsniuoju - nuo realybės į mistiką, į nepažintų būties miražų pasaulį, kur gali tik įtarti esant formą, judesį ir spalvą“, - šypsojosi V.Karaciejus.
Universalaus braižo fotomenininkas meistriškai fiksuoja net tik nuojautų siautulį, stichijų šėlsmą kurdamas fotoabstrakcijas, bet ir gyvenimo kasdienybės akimirkas – apie tai byloja jubiliejinėje parodoje eksponuojami realistiški garsių kultūros veikėjų, politikų, jūrinininkų portretai, įsimintinų įvykių vaizdai.
"V.Karaciejus - savito braižo ir puikios nuojautos vizualistas. Jo darbuose subtiliai persipina aukštoji ir gatvės kultūra, romantika ir kasdienybė, amžinybė ir laikinumas, tikrovė ir fikcijos, savaip perkuriamo pasaulio situacijos ir daiktai", - taip sukaktuvininko kūrybą pristato jo kolega fotomenininkas Gytis Skudžinskas.
Pats V.Karaciejus fotografijos meną apibūdina pirmiausiai kaip gerai įvaldytą amatą: „Atsiranda gebėjimas kurti, kai amato dalykai tavęs nebevaržo. Tuomet tai, ka darai, tampa jau ne rutina, bet emocijų išraiška, savotišku atsipalaidavimu, atgaiva kūnui ir sielos švente – kaip žengimas į Rojų“.
Pernai aplankęs Vakarų Baltarusijoje išlikusias Lietuvos didžiosios kunigaikštystės pilis, didikų recidencijas V.Karaciejus patyrė stebuklingą jausmą, kad LDK yra ne mitas, ne legenda, ne tik keli dažniausiai kartojami vardai, iš vadovėlių įsirėžusios datos, bet tikrų tikriausias mūsų istorinis, kultūrinis ir dvasinis slaptažodis.
„Ten gyvenę stiprūs ir valingi žmonės savo garbei ir mūsų ateičiai nuveikė didingus darbus, sukrovė didžiulius materialius ir dvasinius turtus, paliko stiprybės ir išlikimo, savigynos, narsumo, orumo ir išdidumo, pagarbos savo žemei ir protėviams ženklus. Be LDK būtų sunku įsivaizduoti Europos istoriją ir likimą“, - tuo, ką išvydo Baltarusijos žemėse, nenustoja žavėtis įspūdingo fotografijos ciklą kūrėjas V.Karaciejus.
KKKC erdvėse eksponuojamoje retrospektyvinėje parodoje žiūrovai išvydo tik dalį V.Karaciejaus fotografijos ciklo „LDK buvimo ženklai“ darbų. Visa kolekcija artimiausiu metu bus pristatyta Seimo rūmuose.
Iš Dzūkijos kilęs varėniškis V.Karaciejus baigė Kauno aukštesniąją dailės mokyklą. Nuo 1975 metų gyvena ir dirba Klaipėdoje. 1977 m. priimtas į Lietuvos fotomenininkų sąjungą, jam suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. Daugelio parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis išleido fotoalbumus "Klaipėda: buvimo ženklai" (2002) ir "Klaipėda: laiko ženklai" (2011).
