Būtent su šiuo įvykiu siejamas parodos surengimo laikas ir jos pavadinimas. Visai neseniai šventės ir minėjimai buvo galingas sovietų valdžios manipuliavimo įrankis. Kaip ir bemaž viskas, įvairūs proginiai renginiai buvo primesti žmonėms ideologiniais tikslais. Privalomas viešų demonstracijų pobūdis ne tiek skatino, kiek naikino bendrumo jausmą, o spontaniškos, savanoriškos bendruomeninės dvasios išraiškos buvo suvokiamos kaip neleistina grėsmė sovietų galiai.
Daugelį metų latvių menininkas J. Avotinšas sėmėsi įkvėpimo ir motyvų savo kūrybai nesenos praeities vizualiuose artefaktuose – nuotraukose iš valstybinių ir privačių archyvų, retušuotose sovietinio laikotarpio spaudos iliustracijose ir miestų turizmo vadovuose.
J. Avotinšas neria į šį kultūrinį ir istorinį palikimą ne tik ieškodamas medžiagos savo kūrybai, bet tarsi atidus archeologas siekia apvalyti savo paveikslus ir piešinius nuo perteklinių reikšminių sluoksnių bei dažnai ištrina nuorodas, galinčias įsprausti jo personažus į konkretaus laikotarpio rėmus.
Menininkas perkelia praeities vaizdinius į kitą visatą, į vien tik meno kūriniui būdingą laiko dimensiją, į meno „dabar“. Jo monochrominės figūros virsta didingais atminties vaizdais, iškylančiais mūsų sąmonėje iš tolimos arba nesenos praeities.
J.Avotinšo kūrybai būdingas ypatingas intymumas, tad žiūrovas gali papildyti menininko sukurtus vaizdus asmeninės patirties elementais. Kartu jie yra atviri įvairiausiems perskaitymams ir plačiausioms interpretacijoms, tad kiekvienam žiūrovui užpildant tuščią erdvę savaip, gimsta bendras istorijos suvokimas.
Kolektyvinės atminties vaizdinių pavidalais gimstantis J.Avotinšo menas šventines iškilmes primena siūlydamas tai, kas mus vienija. Šventė yra išbaigčiausia įmanoma bendruomeninės patirties forma, įgalinanti žmones sugrįžti į bendrabūvį.
J.Avotinšo kūrybos estetinė kokybė tampa itin svarbi kadangi, dalijimasis estetine patirtimi skatina individo socialumą ir norą bendrauti su kitais, mezga socialinius ryšius ir jungia žmones į darnią visuomenę. Kad gimtų bendrystės jausmas, nebūtina tūkstančiams žmonių susikibti rankomis; tam pasitarnauti gali ir bendras meno patyrimas.
Parodos rengėjai kviečia kiekvieną lankytoją tapti menininko interaktyvios instaliacijos dalyviu ir simboliškai paskambinti varpais, skelbiančiais laiką menui ir šventei, vėl atsiverti bendrystės patirčiai ir kartu švęsti Baltijos šalių nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį.
* * *
Janis Avotinšas (g. 1981 m. Rygoje, Latvijoje) yra vienas ryškiausių ir reikšmingiausių Baltijos šalių šiuolaikinio meno scenos atstovų. Jis debiutavo naujojo tūkstantmečio pradžioje, baigęs studijas Latvijos dailės akademijos Tapybos katedroje.
Menininkas dažnai dalyvauja grupinėse parodose bei surengė per trisdešimt asmeninių parodų muziejuose ir meno galerijose visame pasaulyje. Jo kūriniai įtraukti į tokias reikšmingas šiuolaikinio meno kolekcijas kaip Fran?ois Pinault (Prancūzija), Charles Saatchi (Londonas, JK), Olbricht (Berlynas, Vokietija), Fondazione Sandretto Re Rebaudengo (Turinas, Italija), The Hort Family Collection (Niujorkas, JAV), ir The Rubell Family Collection (Majamis, JAV). 2016 m. jis gavo Prix Jean-Francois Prat apdovanojimą už šiuolaikinę tapybą. Menininkas gyvena ir dirba Rygoje (Latvija).
