Daugiau nei prieš du dešimtmečius paminklą garsiajam amerikiečių muzikantui ir prodiuseriui F.Zappai pastatęs S.Paukštys nutarė išleisti ir knygą apie visą paminklo statymo istoriją.
Prie porą savaičių knyga „Frank Zappa – Lietuvos sūnus“ jau pasirodė knygynų lentynose.
– Jūsų knygoje aprašyta beveik neįtikėtina sėkmės istorija – pastatęs vieną populiariausių Vilniaus paminklų, išgarsinusių Lietuvos sostinę visame pasaulyje, po aštuonerių metų tokį pat paminklą pastatėte ir už Atlanto – JAV, garsiojo dainininko gimtinėje Baltimorėje. Gal galėtumėte duoti vieną kitą patarimą Vyčio paminklo statytojams Lukiškių aikštėje? Atrodo, kad jiems jo reikia, – paklausiau S.Paukščio.
– Man atrodo, kad svarbiausia Vyčio paminklo problema – šis projektas iš idėjinio tapo komerciniu. Kai mes statėme paminklą F.Zappai, nesitikėjome uždirbti. Mums buvo svarbu idėja.
O čia iš pradžių sako, kad statys paminklą už savo lėšas, po to paaiškėja, kad ir miestas turės sumokėti, po to išgirstame, kad ir Vyriausybei teks pridėti.
– O ką tai keičia?
– Mes linksminomės ir kūrėme istorijas, kartais mistifikavome. Bet Vyčio statytojai – labai rimti. Viskas labai tiesmukiška ir be jokios poezijos.
– Norite pasakyti, kad taip sėkmingai pastatęs paminklus F.Zappai Vilniuje ir JAV net nebandėte uždirbti? Juk kiekvienas užsienietis atvykdamas į Vilnių ketina aplankyti KGB muziejų ir paminką Frankui Zappai.
Kitose šalyse tokioje turistų lankomoje vietoje greičiausiai būtų kas nors pardavinėjama – marškinėliai, atvirukai, ženkliukai.
– Kažkaip į galvą tokia mintis neatėjo. Gal mes neverslūs?
Kita vertus, Franko Zappos šeimos fondas bandymus pasipelnyti iš Franko Zappos vardo prižiūri. Jei pardavinėsi saldainius, pavadintus Franko Zappos vardu, greitai sulauksi pretenzijų.
Bet aš labai į tai nesigilinau – nesirengiau ir nesirengiu nieko pardavinėti.
– Ar knygą „Frank Zappa – Lietuvos sūnus“ parėmė Franko Zappos šeimos fondas?
– Šią knygą išleidome savo ir rėmėjų lėšomis. Juk knyga apie F.Zappos paminklų statybą Vilniuje ir Baltimorėje, o ne apie jo muziką.
– Ar apskritai F.Zappos šeimai priklausantis fondas su kelių dešimčių milijonų dolerių kapitalu jums kaip nors padėkojo už tai, kad pastatėte paminklą Baltimorėje?
– O taip! F.Zappos šeima Baltimorėje pakvietė mus vakarienės, pavaišino.
– Ar, jūsų nuomone, Vilniaus miestas vertina paminklą, kuris jį taip išgarsino?
– Apie paminklą rašė visa to meto pasaulio spauda du kartus – 1996 metais ir 2004-aisiais, kai buvo pastatytas paminklas Baltimorėje.
Bet politinės bangos keičiasi, vieniems mes keliame daugiau simpatijų, kitiems – mažiau. Bet manyčiau, kad valdžia į paminklą žiūri kaip į vertingą daiktą.
– Ar rašydamas knygą nė karto nenustebote, kad taip sklandžiai pavyko pastatyti Vilniuje paminklą žmogui, kuris neturi jokio ryšio su Lietuva ir greičiausiai apie mūsų šalį nieko negirdėjo?
– Ir dabar nuostabu, kad taip sklandžiai viskas ėjosi. Daug kartų viskas kabėjo ant plauko, bet vienas atsitiktinumas sekė kitą ir kažkaip viskas pasibaigė sėkmingai.
Viską reikia daryti neįsitempus ir viskas bus gerai.
– O galėtumėte atskleisti, kiek viskas kainavo?
– Paminklą Baltimorei pagaminti kainavo 25 tūkstančius litų. Baltimorės paminklo gabenimas nekainavo, o pačioje Baltimorėje jį pastatė savivaldybė.
1996 metais išleidome 10 tūkstančių litų. Statybininkai Vilniuje pastatė ir betonavo veltui.
Man keista, kai aš išgirstu, kad paminklų statyba kainuoja milijonus. Niekaip nesuprantu, kaip susidaro tokia sąmata. Ar tiek kainuoja gamyba, ar honorarai tokie dideli? Tokių sumų neįsivaizduoju.
– Uždirbt neuždirbote, bet juk vis vien buvo kokios nors naudos, išskyrus vakarienę su F.Zappos šeima?
– Išgarsėjome. Baltimorėje mums įteikė garbės piliečių diplomus – pasikabinau ant sienos. Vilniaus savivaldybė davė ženklą „Už nuopelnus Vilniui“.
– Ar F.Zappa tapo populiarus Lietuvoje? Kai statėte paminklą, daugelis piktinosi, kad jis Lietuvoje nežinomas.
– Tai ir dabar Lietuvoje F.Zappa žinomas kaip herojus, kuriam pastatytas paminklas.
Jo muzika pakankamai sudėtinga – nepašvilpausi, nepašoksi. Tačiau, be jokios abejonės, jo indėlis į šiuolaikinės muzikos kūrybą yra svarus.
– Pirmaisiais nepriklausomybės metais kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“ buvo išspausdintas jūsų interviu su F.Zappa. Kaip vyko jūsų susitikimas?
– Tai buvo žaidimas – visas šis pokalbis išgavotas. Kai grįžau iš Amerikos, su Ernestu Parulskiu įkūrėme Naujosios komunikacijos mokyklą.
E.Parulskis sugalvojo, kad aš galbūt buvau susitikęs su F.Zappa, kuris pasiūlė parašyti naujos mūsų valstybės himną.
Mintis mistifikuoti interviu kilo tada, kai papasakojau, kad Los Andžele buvau ekskursijoje po Holivudo žvaigždžių gyvenamas vietas.
– Tai paminklas Vilniuje galėjo būti pastatytas ne Zappai, o, pavyzdžiui, Britney Spears ar Bruce’ui Willisui?
– Gal ir galėjo. Bet F.Zappa turėjo priešistorę – dar nuo studentavimo laikų buvau jį įsidėmėjęs – ir plokštelės tokiais juokingais pavadinimais, ir nuotraukos įspūdingos – garbanoti plaukai gerai atrodė, kai kabinau mieste plakatus, kad F.Zappa sveikina lietuvių tautą.
– Kodėl jūs šią istoriją vadinate demokratijos pergale Lietuvoje? Pastatyti paminklą žmogui, kuris neturi nieko bendra su Lietuva, kaip tik nedemokratiška, nes neklausėte vilniečių nuomonės, ar jie to nori.
– Sugalvojome gerą idėją, gerai pateikėme, išplėtojome ir ji buvo įgyvendinta.
Vadinasi, demokratijos mechanizmai veikia: gali įgyvendinti savo idėjas ir nėra jokios cenzūros jas uždrausti.
O toliau jau galima prisigalvoti visko. Čia kaip su tuo priekabiavimu – mirktelėjai merginai – ir jau priekabiavimas?
Taip ir čia. Gali sugalvoti, kad reikia pasitarti su visais to rajono gyventojais ir gauti jų pritarimą. Bet jei jiems netrukdo vaikščioti gatve – tai gal ir nereikia to jų pritarimo?
– Ar šiais laikais pastatytumėte paminklą F.Zappai?
– Pastatyčiau. Tik gal ilgiau užtruktų, nes per tą laiką atsirado daugiau taisyklių, reikia derinti su gyventojais, atsižvelgti į viešąjį interesą.
Juk pavyko pastatyti paminklą ir Johnui Lennonui.
– Kam dabar statysite paminklą?
– Kazimierui Simonavičiui, Vilniuje gyvenusiam išradėjui, vadinamam raketos tėvu. Bet paminklų sąrašo neturiu.
– Kokiu tikslu išleidote knygą apie paminklų F.Zappai statybą būtent dabar?
– Per du dešimtmečius viskas apaugo legendomis.
Ypač linksma pasiklausyti, ką pasakoja gidai, atvedę turistus prie F.Zappos paminklo.
Be to, pastebėjome, kad dokumentai dingsta, todėl ką dar turėjome, skubėjome sudėti į knygą.
