Į paminklo atidengimo iškilmes planuoja atvykti jauniausioji J.Vileišio duktė 97-erių Rita Vileišytė, gyvenanti JAV, Konektikuto valstijoje.
Skveras, kuriame iškils paminklas, jau pradėtas tvarkyti.
„Jaukiai įsitaisę prie stalo, Petras, Antanas ir Jonas Vileišiai žvelgs į Gedimino bokšto viršūnėje plevėsuojančią trispalvę. Jie labai daug nuveikė Lietuvos labui, tačiau po Antrojo pasaulinio karo buvo užmiršti. Sąmoningai užmiršti.
Vyriausiasis brolis Petras – pirmasis Lietuvos filantropas. Labai daug pinigų uždirbęs Rusijoje, tiesdamas ten geležinkelius, visus juos skyrė Lietuvai. Caro valdžia jam liko skolinga du milijonus auksinių rublių“, – pasakojo asociacijos „Vileišių fondas“ direktorius, Vilniaus klubo narys, Jono Vileišio proanūkis Gediminas Tursa, kuriam garbės reikalas pastatyti paminklą savo giminaičiams.
Architektų sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės rengtam konkursui buvo pasiūlyta net 60 paminklo projektų. 2009-aisiais viešoji įstaiga „Vileišių kolegija“, Vilniaus savivaldybė ir Lietuvos architektų sąjunga iš 45 idėjų atrinko, komisijos nuomone, geriausią darbą, kurį sukūrė skulptorius Regimantas Midvikis, architektai Linas Krūgelis ir Ričardas Krištapavičius.
Stalo idėją realizavę projekto autoriai siekė šiuo simboliu pabrėžti glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, kurios labui darbavosi.
„R.Midvikis mirė prieš dvejus metus, tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti iki galo, kartu darbo modelį atvežėme iš Tauragės į Vilnių ir nuėmėme jo atspaudus“, – prisiminė G.Tursa.
Paminklo sąmatą per tuos metus pakoregavo infliacija, valiutos kaita, be to, pabrango bronza, iš kurios liejamas paminklas.
Paminklo sukūrimas ir pastatymas kainuos daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės bei projekto rėmėjai. Skvero sutvarkyti ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė jau išleido per 105 tūkst. eurų ir planuoja skirti dar.
Broliai Vileišiai – itin svarbios asmenybės Lietuvos politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kitados jie dosniai aukojo asmenines lėšas, kad Lietuva taptų nepriklausoma, klestinti ekonomiškai bei kultūriškai, o jos senoji sostinė Vilnius taptų lietuviška.
Vyriausiasis brolis Petras buvo kelių inžinierius, statė tiltus, geležinkelius. Verslininkas ir mecenatas, jis įkūrė geležies dirbinių gamyklą, modernią spaustuvę, pastatė Antakalnyje rūmus, tapusius lietuviškos kultūros židiniu. Jis įkūrė, leido ir redagavo pirmąjį lietuvišką dienraštį „Vilniaus žinios“.
Antanas buvo gydytojas humanistas, rūpinosi lietuvių švietimu, daug padėjo broliui Petrui Vilniaus lietuvinimo veikloje.
Jauniausiasis brolis Jonas pasirinko teisininko profesiją. Jis buvo dienraščio „Lietuvos žinios“ steigėjas ir leidėjas, Lietuvos miestų sąjungos kūrėjas, kultūros mecenatas, Lietuvos Tarybos narys, Vasario 16-osios Akto bendraautorius ir signataras, Kauno burmistras.
