“Taip kurti reikia didelės drąsos”, – sako intelektualas, lapkričio 9 dieną Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, M.Žilinsko dailės galerijoje Kaune pristatysiantis Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirtą parodą “Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik”.
Tiesiai iš Paryžiaus – menininko pamąstymai apie ekspresionizmą ir nemeluojantį kūną.
– “Daugialypiai kūnai yra mūsų vienintelė gyvenimo vieta”, – jūs sakėte apie vieną iš parodos Kaune dalyvių Gérard’ą Stricherį. Atrodo, kad įvairiausių kūnų parodoje bus daug?
– Menininkams nėra toks svarbus intelektas – tikrasis ryšys su pasauliu patiriamas per kūną, per tai, kas yra jo viduje, vidinį jo audinį, slapčiausią dvasios gilumą. Kūnas niekuomet nemeluoja. Jis sudarytas iš formų, medžiagų ir spalvų – visai kaip tapyba. Kūnas yra meno ir tikriausios tiesos vieta. Universali buveinė.
– Koks bendras bruožas vienija menininkus, kuriuos atrinkote dalyvauti parodoje Kaune?
– Kiekvienas jų kuria savo kalbą. Kiekvienas “stumteli” tikėtinumo ribas, gilinasi į kitybę, o tai leidžia giliau išgyventi patirtis. Nė vienas šių menininkų nėra gamintojas, jie visi kuria. Visi rizikuoja, o jų estetiniai reikalavimai labai aukšti.
– Kuo Lietuvos meno erdvė jums pasirodė įdomi, kad nusprendėte čia rengti parodą ir padėjote ją organizuoti?
– Pažįstu keletą Lietuvos menininkų, o Rūtą Jusionytę – gana artimai. Menas peržengia visas sienas, o tolimos vietos mane itin žavi. Išeiti iš kultūriškai įprastų normų bei surizikuoti yra jaudinantis dalykas.
– Ar sunku buvo prikalbinti menininkus atvykti į šalį, kurios jie nė nepažįsta?
– Labai lengva. Pasitikėjimas ir draugystė visuomet eina išvien. Smalsu, kad ir nežymiai, prisiliesti prie nežinomybės. Menas – tai tokia dvasios šalis be sienų.
– Kuo jus žavi ekspresionizmas? Ar galima sakyti, kad egzistuoja prancūziškasis ekspresionizmas?
– Mane žavi, kad ši meno kryptis atskleidžia ir sužadina dar nepažintus elementus. Vertinu ekspresionizmo kūrybinį brutalumą ir pozityvią energiją. Nors ekspresionizmas XX a. pradžioje atsirado toli nuo Viduržemio krantų – Austrijoje ir Vokietijoje, Prancūzija šiandien yra ta šalis, kurioje ekspresionizmas itin gyvas ir atviras. Čia jis suaugo, tapo didis, buvo paženklintas visų praėjusio amžiaus srovių ir vis dėlto liko prie savo pulsuojančių gimtųjų versmių.
– Apie ką jis kalba žiūrovui?
– Vibracijas. Ekspresionizmas sudrebina dvasinę gilumą, suskaldo įsitikinimus. Stoja prieš realybę. Prieš būties paslaptį. Jis pastato stebėtoją į slapčiausią ir labiausiai pažeidžiamą intymumo būseną. Tai vibruojantis ir saulėtas menas.
– Ekspresionistus vadinate didžiaisiais atsiskleidėliais. Ar tai reiškia, kad šios krypties menininkai yra ypač atviri?
– Kurdami menininkai atskleidžia jiems patiems apie save nežinomus dalykus. Jų kūryba išsiplečia už kūrybos ribų ir peržengia juos pačius. Ji juos nusineša. Jie pasiduoda nuotykiui žmogaus gelmėse. Jie degina paviršius.
– Pats esate daug matęs keliautojas. Ar jus šiame pasaulyje dar kas nors stebina?
– Nesibaigiantys ir patys įvairiausi žmogiškieji turtai. Nors, paradoksalu, taip pat ir gilus vienybės jausmas, kai įvairios ideologijos nesuteršia gelmių, o vis dėlto sukuria siaubingus konfliktus.
– Ar esate girdėję apie gana konservatyvų lietuvių charakterį? Kokių laukiate reakcijų?
– Kūrinai, eksponuojami Lietuvoje, nėra skirti šokiruoti. Jiems žiūrėti reikia laiko, prie jų būtina sugrįžti keletą kartų. Jie prasiskverbia į dvasios gilumą, peržengia mūsų regimuosius įpročius.
Vertinga, jei meno kūrinys trikdo. Jo sukeltas susierzinimas praturtina. Norėčiau ir linkėčiau, kad lietuviška publika pasiduotų ir galėtų keliauti su šiais kūriniais. Tegul leidžiasi pagaunami. Tegu atranda, tegu nori susitikti ir nebijo sukrėtimo. Meno sukeltas sukrėtimas gydo.
Tarptautinė paroda “Šiuolaikinis prancūzų ekspresionizmas ir ne tik”. Kauno M.Žilinsko galerijoje nuo lapkričio 9 iki gruodžio 31. Parodos atidarymas – lapkričio 9 d. 18 val. 30 min.
Parodoje savo darbus pristato 13 menininkų: tapytojai Francis’as Olivier Brunet, Nicolas Gasiorowskis, Cristine Guinamand, Serge’as Labegorre, Niyazas Najafovas, JeanasLouis Nehlichas, Olivier de Sagazan, Gérard’as Striche, Johanas Van Mullemas, skulptoriai Robert’as Sobocinskis, Rūta Jusionytė, Marcas Petit bei fotomenininkas Marcas Krugeris.
