Rugsėjo 7 dieną, jau šešerius metus sėkmingai gyvuojanti, šiuolaikinio meno galerija AV17 savo duris meno gerbėjams atvėrė naujose erdvėse, sostinės centre. Galerijos vadovė Kristina Mizgirytė tokį sprendimą priėmė siekdama gryninti veiklos kryptis bei daugiau dėmesio skirti edukacijai. Nuo pat savo veiklos pradžios, AV17 galerija dėmesį telkė į šiuolaikinę skulptūrą, instaliacijos ir objekto meną pristatančius Lietuvos ir užsienio menininkus.
Naujose erdvėse įsikūrusi galerija ir toliau vystys panašaus pobūdžio projektus, tačiau daugiau dėmesio skirs ir fotografijos bei video meno projektams bei savo veiklą papildys įvairiais edukaciniais užsiėmimais.
Pati galerininkė kilusi iš menininkų šeimos ir su menu susiduria jau nuo mažų dienų. Tad, matyt, nė kiek nestebina jos karjeros kelio pasirinkimas.
– Kristina, jus nuo vaikystės lydi menas, jūsų išsilavinimas taip pat susijęs su menu ir jo eksploatavimu. Ar visuomet žinojote, kad tai jūsų kelias ir tikrasis pašaukimas?
– Augau apsupta menininkų. Tėtis fotografas, skatinęs visus savo vaikus eiti kūrybiniu keliu. Tiesą sakant, nei vienas netapo menininku, tačiau nei vienas nuo meno toli ir nenuėjo. Sesuo Monika – dailės mokytoja, o brolis Matas fotografuoja laisvalaikiu.
Kai tėvai įkūrė pirmąjį gintaro muziejų, o vėliau ir menininkų namus, nuo pat pradžių dirbau kartu su jais, tad menas visuomet buvo labai arti. Galima sakyti, jog jis įaugęs į mane nuo vaikystės. Kito kelio man tiesiog nėra.
– Ar niekuomet nesvarstėte apie žemiškesnę profesiją?
– Iš tiesų, darbas meno galerijoje apima labai daug sferų. Be malonios bendravimo su menininkais, kūrinių atsirinkimo ir parodos koncepcijos gryninimo dalies, šalia visuomet yra ir daug žemiškų, organizacinių klausimų. Pavyzdžiui, vykdant bendrus projektus su užsienio galerijomis ir menininkais, reikia išmanyti ir kitų šalių muitų sistemos niuansus, ir iš anksto numatyti projekto biudžetą bei suderinti logistiką.
– Koks buvo jūsų kelias iki galerijos AV17?
– Baigusi mokyklą, turėjau galimybę rinktis mokslus Lietuvoje arba užsienyje. Pasirinkau sunkesnį kelią – studijas italų kalba, seniausiame Europos, Bolonijos universitete. Italija – nuostabi vieta meno istorijos studijoms. Išties nepakartojama egzaminui ruoštis mokantis ne iš vadovėlių, o žiūrint į originalius Michelangelo, Giotto, Caravaggio kūrinius. Italijoje įgytos žinios suteikė puikų pagrindą tolimesnėms meno administravimo ir kultūros politikos magistro studijoms Londone. Tai buvo labai praktiškos studijos, papildžiusios teorines, Italijoje įgytas, žinias.
Studijuodama Londono universitete sutikau daug įdomių žmonių, kurie vadovauja pagrindinėms meno institucijoms. Viską išgirsti iš pirmųjų lūpų – neįkainuojamas patyrimas. Londone teko padirbėti ir vienoje iš svarbiausių Londono galerijų White cube, ir meno aukciono namuose Christie’s. Dirbdama ten susipažinau su gerai pasaulyje žinomų menininkų parodų kuravimo ypatybėmis, stebėjau brangiausių meno kūrinių pardavimo užkulisius. Visa tai buvo unikali patirtis, padedanti ir šiandieninėje veikloje.
– Kuo ypatinga galerija AV17?
– AV17 yra bene vienintelė galerija Lietuvoje, kuri pristato išskirtinai šiuolaikinės skulptūros, instaliacijos ir objekto sritis. Pasirinkome gana nišinę veiklos sritį, tačiau taip dirbti yra žymiai įdomiau. Lietuvos visuomenė dar nėra itin pratusi prie konceptualių objektų ir mieliau renkasi, pavyzdžiui, tapybą.
Mūsų darbas yra neatsiejamas nuo edukacijos, pasirinktų meno šakų populiarinimo. Tai nėra lengva, tačiau kartu ir labai džiugu, kad atsiranda vis daugiau šiuolaikinės skulptūros ir instaliacijos mylėtojų ne tik tarp jaunų, bet ir tarp vyresnio amžiaus, klasikinio sukirpimo žmonių.
– Nors meno tikslai yra kur kas aukštesni, tačiau galiausiai viskas atsiremia į pinigus. Kaip vertinate galimybę menininkams kurti ir meno galerijoms egzistuoti Lietuvoje? Ar jaučiate pozityvius vėjus?
– Manau, jog iš lėto, bet einame teisinga linkme. Viskas prasideda nuo visuomenės mąstymo. Žinoma, pakeisti žmonių vertybes ir prioritetą „investuoti“ ne į naujausius automobilius ar prabangius kailinius, o į šiuolaikinį meną reikės daug laiko. Vakarų Europoje kolekcionuoti meną yra aukšto pragyvenimo lygio ženklas ir visi to siekia. Lietuvoje būsimus meno „vartotojus“ reikia auginti, edukuoti nuo mažų dienų. Čia didelį darbą turi atlikti būtent galerijos ir muziejai.
Lietuvoje išties turime daug stiprių kūrėjų, nemažai jų jau yra puikiai vertinami užsienyje, tad svarbu, jog ir Lietuvoje jie jaustųsi įvertinti. Londone jau sklando gandai, kad Vilnius bus kitas „Berlynas“, tad visi turime galimybę prisidėti, jog juo ir taptume.
