Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, parodų kuratorė, humanitarinių mokslų daktarė Jolita Liškevičienė aptarė klausimą, ar knyga yra tinkama erdvė fotografijai arba kokios naujausios fotografijos albumų meno tendencijos Lietuvoje.
Kalbėti apie fotografijos albumus paskatino pastarųjų metų nauja leidybos tendencija – konceptualiai pristatyti šiuolaikinę Lietuvos fotografiją. Lyginant su Lietuvos dailės ar šiuolaikinio meno albumais, fotografijos sritis yra žymiai judresnė, joje atsiranda alternatyvios ir kartu visiškai naujos fotografijos reprezentacijos formos. Įdomu, kad pateikiant knygas Lietuvos kultūros ministerijos rengiamiems Knygos meno konkursams, pastaraisiais metais (2011–2016) gausiausia knygų sritis – fotomeno albumai. Malonu, jog gausėja kūrybinių ir meninių atradimų, kuriais gali didžiuotis šiuolaikinė fotografijos spauda. Buvo pateikiami ir aptariami nominuoti Lietuvos fotografijos leidybos pavyzdžiai, jų autorių, knygų dailininkų, leidėjų darbai.
Architektui Aurimui Syrusui (g. 1987 m.), kelia susirūpinimą ekspozicijų architektūra ir dizainas. Svarbu gerai išnaudoti parodoms skirtas erdves, tinkamai suprojektuoti ekspozicijas ir sklandžiai eksponuoti meno kūrinius. Buvo aptariamos parodų architektūrinės strategijos, ekspozicijų galimybės ir meno pateikimo varijantai. Ypač svarbu įsisamoninti, kaip intriguojančiai sujungti meną, žiūrovą ir erdvę, kaip įgyvendinti nestandartinius ekspozicijų sprendimus ir žiūrovo įtraukimo taktikas.
Nors ir labai specifinė, tai – įdomi projektavimo kryptis, kuri visai nepavaldi šabloniškumui, todėl kiekvienas projektas tampa nauju kūrybinių pajėgumų išbandymu. Aurimas Syrusas 2017 m. sukūrė „Lewben art foundation“ ekspozicijos architektūrą tarptautinėje meno mugėje „Art Vilnius ’17“ ir Lietuvos pavilijoną Leipcigo knygų mugėje (kartu su M. Brimu), kuruotą Lietuvos kultūros instituto.
Didelio klausytojų susidomėjimo sulaukė baigiamieji Menininkų prisistatymai. Juos pradėjo fotomenininko Algirdo Šeškaus pokalbis su menotyrininke Agne Narušyte. Jiedu nagrinėjo fotografijos santykį su kitais menais šiuolaikiškumo ir tarpdiscipliniškumo kontekste. Po sėkmingų pasirodymų tokiuose renginiuose, kaip keturioliktoji „Documenta“ Kasselyje ir Atėnuose, „Society Acts – the Moderna Exhibition“ Švedijoje bei kitose parodose Algirdas Šeškus dalijosi pastebėjimais apie leidybą, medijas, menininką ir visuomenę.
Vilniečio menininko Algirdo Šeškaus (g. 1945 m.) vardas dažnai minimas dailėtyriniuose ir fotografijos istorijos tekstuose, pažymint lūžinį Lietuvos fotografijos etapą. Jau pirmieji jo 1980 metais viešai parodyti darbai atskleidė naują ir neadekvatų sovietinei kultūrai reiškinį. Po beveik trisdešimt metų trukusios tylos dialogą su menininku inspiravo retrospektyvinė jo darbų paroda Nacionalinėje dailės galerijoje.
Ten buvo rodomi A. Šeškaus – lietuvių fotografijos avangardo pradininko – kūriniai. 2009 m. pasirodė pirmoji 1975–1985 m. laikotarpiui skirta Algirdo Šeškaus monografija „Žaliasis tiltas“, po jos – keletas kitų knygų bei parodų. 2014 metais menininkui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
Prancūzė Claire Laude, jau būdama architektė ir fotografė, studijavo fotografiją Berlyne. 2014 m. jos darbas buvo nominuotas apdovanojimui „Prix Virginia“ ir 2013 m. – „Call Vacatio“, „Fotografia“. 2016 m. ji gavo stipendiją iš „Künstlerhaus Lukas“ fondo ir stažavosi NCCA meno centre Kaliningrade. Jos kūryboje persipina instaliacija ir vietos atminties reprezentacija.
Fotografė renkasi vietas, kurios yra pakitusios, nykstančios ar visiškai pamirštos, kaip, pavyzdžiui, Kenigsbergo/Kaliningrado miestas, apleista karinė teritorija, Alexanderplatz aikštė Berlyne, Berlyno specializuotos parduotuvės. Jų pertvarkymas, sudarkymas ar pritaikymas yra esminis Ckaire Laude kūrybos ir tyrimo išeities taškas. Vizualiai atstatyti erdvėms ji naudoja rastas laikinų konstrukcijų statymo medžiagas. Jas vėliau nufotografuoja. Tai darydama siekia kvestionuoti vietos vaizdavimą (įsivaizdavimą) tarp realybės, atminties ir fikcijos.
Prelegentai iš Turkijos Ege Kanar ir Sinem Dişli, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms negalėjo atvykti į Nidą, tačiau pasinaudojo šiuolaikine ryšio galimybe. Jiedu per skaipo pokalbį, transliuotą tiesiai į seminaro auditoriją, kėlė egzistecinį klausimą – ar gali nepriklausoma leidyba reikštis, kaip autonomijos reikalavimas? Ar ji gali būti įsivaizduojama kaip autorystės išsilaisvinimo forma, kuri veikia pogrindyje ir peržengia šiandieną egzistuojančias meno rinkos ribas?
Kaip šis kūrybinis potencialas gali mus įkvėpti ir būti naudojamas progresyviems pasipriešinimo metodams ir saviraiškai plėtoti, esant autoritariniame pasaulyje, kuris pats save vaizduoja per nematerialiuosius vaizdus? Sinem Dişli ir Ege Kanar kalbėjo apie dabartinę Turkijos situaciją nepriklausomos leidybos srityje, dalinosi vyraujančiomis teminėmis perspektyvomis, gamybos priemonių panaudojimu, distribucijos kanalais, bandymais bendradarbiauti bei knygų gamybos palaikymo ekonominiais modeliais.
Fotografė Sinem Dişli dalyvavo daugelyje asmeninių ir grupinių parodų Europoje ir JAV. Ji taip pat yra nepriklausomos meno erdvės „Ayzart“ Niujorke ir TOZ menininkų erdvės Stanbule įkūrėja. Nuo 2008 m. dirba ir gyvena Niujorke ir Stambule. Fotografijos magistras Ege Kanar savo darbuose fotografiją naudoja ontologiniu aspektu su nuorodomis į materialumą ir atmintį. Jo darbai rodomi daugelyje grupinių parodų Turkijoje ir už jos ribų. Gyvena ir dirba Stambule.
Seminaro prisistatymų ciklą užbaigė galerijos „Caravan“ įkūrėjai Jan Williams ir Chris Teasdale iš Didžiosios Britanijos. Šiedu menininkai niekur neina be savo fotoaparatų, fotografuoja kasdienio gyvenimo realybę ir siurrealybę, juos domina vietos pojūtis. Jie dalinasi mintis provokuojančiais vaizdais, šlovinančiais tai, kas neįprasta, nepastebėta ir absurdiška, su nepaprastai įvairia auditorija muziejų parodose ir leidiniuose, taip pat ir savo nuosavoje erdvėje. Menininkai paaiškino, kas įkvėpė sukurti savo mobiliąją galeriją, ir parodė vaizdus iš įvairiausių parodų bei projektų, įskaitant laikiną Savanorių muziejų, kurį jie sukūrė savo stažuotės Kaune metu 2016 m.
„Caravan“ yra mobilioji galerija, kurioje vyksta menininkų ir fotografų Jano Williamso ir Chriso Teasdale‘o bendradarbiavimas. Nuo 2000 m. jie nukeliavo tūkstančius kilometrų ir rodė savo darbus šimtuose vietų nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, įtraukdami žmones ir vietas, kurios kitoms galerijoms nėra lengvai prieinamos. Jų pastarąją ypatingą Britanijos nuotraukų, rodytų šešiose galerijose ir muziejuose, parodą „Caravan“ galerijoje užbaigė bendras „Pride of Place“ projektas (iš dalies įtraukiantis parodą ir iš dalies – lankytojų alternatyvų informacijos centrą), įgyvendintas kartu su vietos žmonėmis kiekvienoje vietoje.
* * *
Parodos jubiliejiniame seminare nesitenkino vien tradicinėmis erdvėmis, bet pasklido ir po viešąsias kurorto zonas. Nuolatiniams seminaro lankytojams intrigą parengė kuratorius Donatas Stankevičius. Jis sukūrė fotografinę instaliaciją, žyminčią seminaro kelią nuo paprasto draugų ir bičiulių susirinkimo iki tarptautinio renginio, skirto vizualiajai kultūrai.
Algio Griškevičiaus parodos „Ritualai“ darbus kuratorė Vilma Samulionytė išlaisvino iš įprastinių eksponavimo vietų ir perkėlė į Nidos gatves bei kraštovaizdį. Žiūrovams pasiūlyta starto aikštelėje Gintaro galerijoje-muziejuje susipažinti su A. Griškevičiaus kūrybos metodais ir, pasiėmus žemėlapį, keliauti po apylinkes atrandant išraiškingus autoriaus vaizdus.
Nekanoniškus praeities dokumentinius filmus seminare pristatė ir rodė kino kritikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė. Programoje filmai, netelpantys į tradicines dokumentinio kino kategorijas. Tai leidžia naujai pažvelgti į „dokumentalumo“ sampratas nevaidybiniame lietuvių kine, jų formavimosi kontekstus bei kūrėjų vaizdo ir garso panaudojimo strategijas.
Seminaro dalyviai buvo kviečiami į fotografijos leidinių mugę, kurioje galėjo įsigyti fotoalbumų leidyklų kainomis. Šioje mugėje pristatyti ne tik pagrindiniai fotografijos leidėjai, bet ir mažesnės įstaigos ar pavieniai autoriai, publikavę savo knygas. Tad norintieji čia išvydo visą spektrą lietuviškų fotografinių leidinių. O taip pat galėjo susipažinti ir su latviškomis bei lenkiškomis fotopublikacijomis. Su knygos kūrimo ir gamybos praktika buvo galima susipažinti Gyčio Skudžinsko kūrybinėse dirbtuvėse.
Vakarais ir naktimis, kaip visuomet Nidos fotomenininkų seminare, vyko neformalūs pokalbiai, pasidalijimai patirtimi bei informacija, o keletą jų papuošė ir naktinės fotografijos peržiūros viešose ir specifinėse Nidos kurorto erdvėse.
Šiemet vėl didelio susidomėjimo sulaukė Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjunga rengiamas konkursas „Fotografuojame Neringoje“. Jam savo kūrinius pateikė 47 fotografai. Šiame konkurse autoriai ne tik siekė pagrindinio prizo, tačiau kūrė keturiose tematinėse kategorijose: „Atostogų emocija“, „Neringos architektūros elementai“, „UNESCO Neringa – išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys“ bei „Konceptualus Neringos pateikimas fotografijos priemonėmis“. Konkurso laureatams Ainiui Baltakiui, Jūratei Čiakienei, Dainiui Stubrai, Linui Žemguliui, Sauliui Žiūrai įteikti konkurso organizatorių įsteigti prizai.
Pagrindiniu nugalėtoju tapo Liutauras Domeika, nustebinęs kolegas ir komisijos narius įspūdinga nuotraukų serija „Konvergencija“ (lot. convergens – susieinantis, suartėjantis). Visos serijos nuotraukos sujungtos fotoaparate, nenaudojant papildomų programų. Nugalėtojui įteiktas pagrindinis konkurso prizas, fotomenininkų seminaro rėmėjo SONY įsteigta dovana – α7 E pilno kadro fotoaparatas. Už kelių savaičių, rusėjo 27-ąją žymint Pasaulinę turizmo dieną, serijos fotografijos atgims atvirlaiškiuose, kurie iš Neringos iš keliaus su linkėjimais visam pasauliui.
Specialiuoju prizu buvo įvertintas jaunasis fotografas Vytautas Krakauskas. Fotografijų „serija sukurta 40-tojo seminaro proga. Nuotraukose pavaizduotos vietos Nidoje, kur vyko ankstesni seminarai. „Kalbindamas ankstyvųjų seminarų dalyvius pastebėjau, kad prisiminimai šiek tiek išblukę, neryškūs, tai pabandžiau perteikti ir sukurtoje serijoje. Vienintelis ryškus antspaudas – vieta kur seminaras vyksta dabar“ atskleidė Vytautas. Fotokonkursas „Fotografuojame Neringoje“ metai iš metų ne tik įneša į šį renginį smagių ir azartiškų konkurencijos nuotaikų, tačiau ir padeda atsiskleisti jauniems fotomenininkams ar išgarsėti dar nespėjusiems seminaro dalyviams.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Česonis pasidžiaugė, kad tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje lieka svarbiausia Lietuvos ir užsienio fotografijos bendruomenės susibūrimo vieta. Seminaras baigėsi smagia vakarone. Jos dalyviai, kupini malonių įspūdžių, atsisveikino su Kuršių nerija iki kitų metų rudens.
