Įspūdingą saulę sukūrę trisdešimt kalvių iš Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos ir Lietuvos kartu dirbo dvi dienas Klaipėdoje vykusio jau vienuoliktą kartą surengto tarptautinio kalvystės simpoziumo „Keturi vėjai“ metu.
Savaitgalį kalviai buvo įsikūrę Šiauriniame rage. Jų darbus stebėjo daugybė smalsuolių, poilsiautojai, kurie iš čia kėlėsi keltais į Smiltynę per Kuršių marias ir atgal.
„Šiemetine kompozicija norime pagerbti mūsų protėvius, kurie čia gyveno tūkstančius metų, tikėjo įvairiausiais gamtos reiškiniais, garbino savus Dievus, gamtos simbolius naudojo puošdami buitį, tikėjo, kad jie juos apsaugo ir lemia sėkmę bei laimę.
Ant saulės sudėjome iš plieno nukaltus vėjų, žaibo, Perkūno, Žemės simbolius“, – sakė Lietuvos kalvių sąjungos pirmininkas Linas Leščiauskas.
Kalvių kūrinys bus pastatytas gyvenamųjų namų kvartale, kuris pavadintas Klaipėdos prieigose esančio Žardės piliakalnio vardu ir skiriamas šiemet paskelbtiems Piliakalnių metams.
* * *
Spynų medis išgelbėjo Biržos tiltą
Klaipėdą puošia ankstesniais metais sukurti kalvių darbai. Vienas jų – prieš trejus metus Danės upės krantinėje pastatytas „Meilės medis“ (nuotr.) išgelbėjo Biržos tiltą – dabar įsimylėjėliai ant jo, o ne ant šimtamečio tilto turėklų kabina savo meilės liudijimus – spynas.
Idėja sukurti „Meilės medį“ kilo dėl nuolatinių skundų, kad ant restauruoto Biržos tilto turėklų kabinamos spynos rūdija ir gadina senojo pakeliamojo tilto konstrukcijas.
Miesto vadovai džiaugėsi, kad vienu šūviu pavyko nušauti du zuikius – išskirtiniu meno kūriniu papuošti miestą ir išspręsti seną problemą.
Ant „Meilės medžio“ per trejus metus pritvirtinta šimtai didesnių ir mažesnių įvairiausių spalvų ir formų spynų. Ant Biržos tilto jų beveik neliko.
Anksčiau nuo prasto spynų metalo tilto atramos būdavo aprūdijusios, dėl to jį tekdavo remontuoti ir dažyti.
Ne kartą spynos buvo nupjaustytos ir išvežtos į tiltą prižiūrinčios bendrovės sandėlius, tačiau netrukus jų ir vėl atsirasdavo.
