Pristatė daugiabriaunę parodą
KKKC erdvėse susirinkę svečiai vienas po kito sveikino Klaipėdos senamiestyje veikiančios galerijos savininkus Andželiką ir Isroildžoną Baroti, kuriems per ketvirtį amžiaus teko išgyventi ir džiaugsmingų, ir sunkių akimirkų, netgi keisti ekspozicijoms skirtą vietą, kai jos staiga prireikė ne itin draugiškai nusiteikusiems konkurentams.
„Ši paroda, primenanti menininkus, su kuriais galerija daug metų bendravo, alsuoja skirtingu ritmu ir dinamika. Visi jie lyg ansamblis sukūrė ekspoziciją, įprasminusią „Baroti“ galerijos veiklą, jų pastangas garsinti Lietuvos meną “, – pažymėjo vienas parodos "Paradas“ kuratorių menotyrininkas Vytenis Burokas.
Parodoje pristatomi įvairaus braižo autorių, taip pat ir klasikų darbai, atskleidžiamos skirtingos meno ideologijos pozicijos - lyg sakmė apie kūrėjų užmojus, ju interesų lauką, permainas, kurias, regis, vienaip ar kitaip galėjo įtakoti dalykiški ryšiai ir asmeninė draugystė su „Baroti“ galerijos šeimininkais.
Pirmajame KKKC rūmų aukšte eksponuojami jaunųjų menininkų darbai - tarytum subtili užuomina į ateitį. Žiūrovai panardinami į naujas šiuolaikinio meno, drąsių eksperimentų, performansų erdves.
Senamiestyje šalia KKKC Parodų rūmų prigludusios „Baroti“ galerijos salėje pristatoma šeimininkams artimų, jų propaguojamų geriausių uostamiesčio bei šalies menininkų kūryba.
Menuomenė nusilenkė steigėjams
„Galerijos steigėjai, pajutę gaivius laisvės vėjus, sukūrė erdvę žmonėms, save jau vadinantiems vyresniąja karta. Ten mes gyvenome ir kūrėme kartu su jais. Andželika netgi išrado galerijos bičiulius įvardijantį naujadarą – „menuomenė“, – atsiminimais dalijosi Baroti“ galerijos draugė ir nuolatinė jos parodų lankytoja Nijolė Laužikienė.
Sveikintojai negailėjo šiltų žodžių "Baroti“ galerijai ir jos šeimininkams - jų veiklą vertino kaip "beribį kultūros reiškinį, kaip prekės ženklą, kryžkelę, kurioje susitinka menai ir verslas, kunkuliuoja energija, galinti keisti miesto veidą". Visi oratoriai galerininkams linkėjo ir toliau garsinti Klaipėdos vardą.
„Visos parodos mums – lyg egzaminas. Išsilaikėme bangos net sunkiausiomis akimirkomis, nes mylime savo darbą. Mums patiems įdomu, miela ir svarbu žengti į koją su gyvenimu ir meno žmonėmis . Gražūs žodžiais ir linkėjimai – įpareigojimas siekti naujų aukštumų“, - per parodos atidarymą pažymėjo A.Baroti.
Oficialių kalbų nemėgstantis galerijos įkūrėjas I.Barotis nuo platesnių komentarų apie savo darbą, šeimos draugystę su mūzomis susilaikė ir šį kartą.
„Galerija - ne tik mūsų, bet ir menininkų, rėmėjų, bičiulių bendros veiklos rezultatas. Visiems širdingai dėkojame už ilgametę draugystę“, - tepasakė Vilniaus dailės institutą baigęs tadžikų kilmės keramikas I.Barotis.
Bohema prisiminė senus laikus
Po to iškilmės persikėlė į atviras erdves – Parodų rūmų kiemelyje susirinkę svečiai per ketvirtį amžiaus nuveiktus darbus ir ateitį aptarė prie vyno taurės. Ten sukinėjosi ir senoji uostamiesčio bohema, siejama su Baroti galerija
Tarp svečių buvo pirmosios Klaipėdoje susikūrusios neformalios menininkų grupės „Doooooris“ (Audrius Jankauskas, Saulius Kanapeckas, Arvydas Karvelis, Remigijus Treigys) atstovų.
Dabar jau sunku atsekti, kas inspiravo šios grupės atsiradimą – visais laikais guvus meno ideologas, dramaturgas ir eseistas Rolandas Rastauskas (Rora) ar Baroti galerijos nusiteikimas eksponuoti jaunų menininkų darbus ?
Klaipėdiečiui poetui Gintarui Graujauskui „Doooooris“ - epochos produktas: „Sovietmečiu juos būtų uždarę į durnynus, pageidautina į atskirus, kad galutinai neiškraustytų iš proto tikrųjų pamišėlių, o šiandien - galbūt negyvai užbadytų lietsargiais įtūžusios davatkos arba paslapčiomis nugnybtų etatiniai ŠMC postmodernistai“.
Klaipėdos Sąjūdžio būstinėje savo dirbtuves kažkada įkūrę „Doooooris“ grupės nariai, save išvydę per parodą demonstruotame filme apie Baroti galerijos veiklą, susigraudino – seni vaizdai priminė tuos laikus, kai tauta dar mylėjo savo menininkus, domėjosi jų beprotiškais žaidimais, o pastarieji žaidė neklausdami, kiek už tai bus sumokėta.
Prasmingos tradicijos nemiršta
Klaipėdos meno šviesuomenė kažkada telkdavosi Baroti galerijos kaimynystėje veikusioje kavinėje „Bohema"", kurios šeimininkė Stefanija menininkus mylėjo ir globojo kaip savo vaikus, kartais net nereikalaudavo sumokėti už vyną. Po kurio laiko kavinė, aišku, bankrutavo - atnašavimai persikėlė į kitas šventyklas.
Anais laikais "Doooooris" modernistai “Bohemos“ erdvėse minėdama garsių kūrėjų vardadienius („karvelines“ ir "treigines" ) iš esmės sprendė amžiną problemą – kas yra menas, laisvė, kūryba, kokios yra Tikrojo Žaidimo taisyklės. Po audringų diskusijų susitaikę menininkai atlikdavo privalomą ritualą - lauke fotografuodavosi prie kavinės sienos.
Pasaulis, deja, vis dar nėra tobulas, tačiau Baroti galerijos šventėje stilingais kostiumais pražydę senosios bohemos atstovai painių meno ir šiuolaikinės tikrovės sąsajų taip kaip anksčiau nekedeno, nors parako dar užtektų.
Taip ir būtų knapsoję prie vaišėmis nukrautų stalų, jeigu ne manifestų kūrėjo nenuoramos A.Karvelio socialinis aktyvumas.
Tapytojo paraginti menininkai žiūrovų akivaizdoje spontaniškai surengė performansą „Doooooris“ dvasia – kaip kareiviai išsirikiavo prie tos pačios raudonplyčio mūro sienos.
Kas tai - tyli protesto akcija, žingsnis pirmyn ar atgal, o gal tik sentimentali akistata su praeitimi, kuri jau niekada nepasikartos ?
