Parodą „Infrastruktūrinė poetika“ liepos 25 dieną atidarė Lietuvos paviljono EXPO komisaras Romas Jankauskas. Parodoje bei pristatyme apsilankė įvairių valstybių EXPO paviljonų komisarai, LR ambasadorius Kazachstano respublikoje Vytautas Naudžius bei kiti EXPO svečiai.
Parodoje pristatomi kelių paskutiniųjų metų konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ laureatų darbai, kurie buvo įvertinti temose „Gyvenimas“, „Gamta ir jos apsauga“ bei „Naujienos“. Tai fotožurnalistų, gyvenimo stebėtojų užfiksuotose akimirkose atsiskleidžiantis visuomenės kismas, žmogaus ir jį supančios aplinkos santykio transformacijos.
Šioje parodoje eksponuojamos Ramūno Danisevičiaus, Evgenijos Levin, Pauliaus Lileikio, Sauliaus Žiūros, Romualdo Vaitkaus, Irmanto Gelūno, Vidmanto Balkūno, Vlado Ščiavinsko, Andriaus Repšio, Valentino Pečinino, Gedimino Bartuškos ir Petro Malūko nuotraukos.
Konkurso „Lietuvos spaudos fotografija“ geriausius darbus pristatė Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis. Fotografijose užfiksuotos akimirkos – tai tarsi fotografų darbų atodangos, besitęsiančios jau antrą dešimtmetį. Susirinkusiems demonstruotose fotografijose užfiksuoti įvykiai, žmonių veidai, visų mūsų dabar esančių gyvenamas laikas.
Fotožurnalistika – dokumentas, kuriuo gyvenimo realybė ir spalvos atskleidžiamos vizualiniais sprendimais. Juk žinia yra žinojimas, pažinimas ir tai nebūtinai įvykis, tai gali būti mus supančio pasaulio atspindys. Žiūrėjimas į paprastus dalykus ir sugebėjimas juos pamatyti – vienas fotožurnalisto uždavinių.
Lietuvos paviljono komisaras Romas Jankauskas šį jau tradiciniu tampantį spaudos fotografų pristatymą (LSFK dalyvavo ankstesnėse Expo parodose P. Korėjoje ir Italijoje) įvertino kaip vieną iš sėkmingiausių mūsų valstybės pristatymo užsienyje būdą, nes fotografinė kalba vienodai suprantama visame pasaulyje.
Šiuo metu Astanoje vykstančios EXPO parodos tema – ateities energetika. Lietuvos paviljonas, kurio tema „Ateities energijos spinduliai“, yra tarp dešimties populiariausių. Be nuolatinės ekspozicijos, čia rengiamos kilnojamos parodos, koncertai, pristatymai.
Lietuvos paviljonas vidutinio dydžio – kiek daugiau nei penki šimtai kvadratinių metrų – yra įsikūręs šalia tokių valstybių kaip Italija, Anglija, Suomija, Šveicarija, tačiau nė kiek neatsilieka nuo jų nei kokybe, nei ekspozicijos įdomumu.
Centrinę paviljono instaliaciją gaubia informacinis žiedas – septyniuose ypatingos raiškos monitoriuose videosiužetai apie Lietuvą, jos energetinį ūkį, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą, kogeneracines elektrines, dalyvavimą tarptautiniuose projektuose ir, svarbiausia, apie tai, kaip mūsų valstybė per palyginti trumpą laiką užsitikrino visišką energetinę nepriklausomybę (jungtys, terminalas).
Centrinė meninė šviesų instaliacija, kuriai panaudota dvylika kilometrų kabelių ir pusketvirto kilometro LED juostelių, sukuria ypatingą begalybės nuotaiką. Daugelis lankytojų čia užsibūna ilgiau – medituoja, darosi „asmenukes“).
Įdomi ir interaktyvi zona, kurioje net keletas žaidimų liečiamuosiuose ekranuose, aplinkai draugiški jaunųjų dizainerių sukurti projektai demonstruojami holograminėje piramidėje ar virtualios realybės akiniai, naudojantis kuriais galima pamatyti kaip statoma kogeneracinė elektrinė, „pasivaikščioti“ po Čiurlionio tapytą „Pilies pasaką“ arba tiesiog „paskraidyti“ virš Vilniaus senamiesčio, Neringos kopų ir kitų gražiausių Lietuvos vietų.
Kavinė-baras, kurią šį kartą aptarnauja įmonė „Skonio slėnis“ stebina lankytojus savo modernumu ir įvairove, o „trys D“ technologija „spausdinami“ Eifelio bokšto formos blynai pritraukia ir vaikų, ir suaugusiųjų dėmesį.
Lietuviams vieniems iš nedaugelio parodos dalyvių pavyko įveikti visus barjerus ir atsidaryti savo virtuvę. Jeigu vokiečių restoranas padeda jo neturintiems austrams ar olandams, tai latviai aptarnauti savo Nacionalinės dienos svečius (tarp jų ir mūsų kaimyninės šalies prezidentą) pasikvietė lietuvius. Kartu su iš Rygos atvykusiais garsiausiais latvių virtuvės šefais lietuviai parengė įspūdingas vaišes.
Kalbant apie aukštus svečius – jų čia niekada netrūko ir, atrodo, netruks. Į parodos atidarymą susirinko septyniolikos valstybių vadovai, į Nacionalines dienas jau atvyko Vokietijos, Suomijos ir Latvijos prezidentai, Monako princas, Čekijos ir Ispanijos parlamentų vadovai.
Lietuvos paviljono lankytojus domina ir Lietuvoje pagaminti dviračiai, lietuvių ištobulinti akumuliatoriai, na ir žinoma – aukščiausios kokybės saulės baterijos, kurias gamina Lietuvos įmonė SoliTek. Jas galima pamatyti ne tik Lietuvos paviljone, bet ir virš jo įrengtoje konferencijų ir kilnojamų parodų salėje, kurią gausūs renginių lankytojai dar vadina „Saulės baru“. Čia ne tik saulės baterijų siena, generuojanti energiją apšvietimui, bet ir stalai, ir baras – viskas iš saulės baterijų.
„Saulės bare“ dienomis vyksta dalykiniai susitikimai, atidaromos vis naujos parodos, o vakarais kaimyninių ir ne tik paviljonų darbuotojai susirenka neformaliai pabendrauti. Čia organizuota Lietuvos turizmo diena, pristatytos Dainų šventės, eksponuoti kazachų kilmės Lietuvoje gyvenančios ir kuriančios dailininkės Asijos Radavičienės paveikslai, modernaus meno atstovų – tapytojos Irmos Leščinskaitės, architektų Gerdos Antanaitytės ir Andriaus Laurinaičio bei kompozitoriaus Lino Rimšos instaliacijos, šiuo metu čia eksponuojama Lietuvos spaudos fotografų darbų paroda „Infrastruktūrinė poetika“.
Lietuvos paviljono renginiuose apsilankė Pasaulinės turizmo organizacijos generalinis sekretorius, ne vienas Kazachstano valdžios atstovas, paviljone buvo priimtos oficialios Vokietijos, Japonijos, Olandijos, Izraelio ir kitų valstybių delegacijos. Paroda EXPO 2017 Astanoje tęsis iki rugsėjo 10 d.
