Šią savaitę „Arkangelo“ konferencijų ir meno centre, buvusio bernardinių vienuolyno celėje (Maironio g. 11), atidaryta pasaulinio garso menininko Aleksandro Šepkaus juvelyrikos paroda.
„Arkangelo“ konferencijų ir meno centro prisistatymo proga atidaroma paroda papildo ir praplečia Bažnytinio paveldo muziejuje eksponuojamą auksakalių dirbinių lobyną.
„Nuo mamuto ilties iki safyrų aukso apsoduose: Aleksandras Šepkus“ – retrospektyvinė paroda, kuriai kūrinius paskolino Lietuvos dailės muziejus ir privatūs asmenys.
Tačiau joje galima pamatyti ir naujausių menininko sukurtų papuošalų.
1992 metais lietuvis Manhatane įsteigė savo kompaniją „Alex Šepkus“. Šiandien menininko papuošalai parduodami beveik 150 Jungtinių Valstijų ir kitų šalių meno galerijų. Europoje teisę eksponuoti ir pardavinėti A.Šepkaus kūrinius turi vienintelis Vilniaus Bažnytinio paveldo muziejus.
Naujoje muziejaus parodoje žiūrovai galės pasigrožėti keliomis dešimtimis papuošalų: apyrankių, žiedų, kryželių, pakabučių, auskarų. Tai itin reta proga vienoje vietoje pamatyti skirtingais kūrybos etapais sukurtus auksakalystės dirbinius, atsekti konkrečiam laikui būdingus bruožus ir dar kartą įsitikinti A.Šepkaus kūrybos savitumu.
Ankstyviausias parodos kūrinys – segė „Paukštis naktį“ (sidabras, emalis, jūrų vėplio iltis) – sukurtas dar 1980 metais ir priklauso Lietuvos dailės muziejui.
Iš viso parodoje pristatoma dešimt ankstyvosios A.Šepkaus juvelyrikos pavyzdžių, kurių miniatiūrinis, uždaras pasaulis atskleidžia XX amžiaus devintajame dešimtmetyje sklandžiusį laisvės troškulį, paslapčia puoselėtas visisiškai kitokio gyvenimo viltis.
Henriko Radausko poezija išrašytoje apyrankėje (Lidos Kuzmienės nuosavybė) atsiveria mitologinis menininko mąstymas. Pakabučiuose iš mamuto ilties – mįslingų fantazijų pasaulis, antropomorfiniai vaizdiniai.
Menininko kūrybos tyrinėtoja Rūta Pileckaitė įsitikinusi, kad A. Šepkus iš „lietuviškuoju“ savo kūrybos laikotarpiu buvo tikras novatorius, savo idėjomis smarkiai paveikęs lietuvių juvelyrikos modernėjimo procesus.
Pasak menotyrininkės, jis „įtvirtino papuošalo, kaip miniatiūrinių formų meno kūrinio, skirto nešioti, prilygstančio vaizduojamosios dailės darbams, sampratą, suformavo „parodinę“ lietuvių juvelyrikos kryptį“.
Nuo 1988 metų Niujorke sukurti A.Šepkaus kūriniai yra iš aukso, puošti deimantais, safyrais, smaragdais, kitais brangiaisiais akmenimis.
Nuo 1988 metų Niujorke sukurti A.Šepkaus kūriniai yra iš aukso, puošti deimantais, safyrais, smaragdais, kitais brangiaisiais akmenimis.
Talentingas kūrėjas dirba su labai brangiomis, kartais egzotiškomis medžiagomis, o jo papuošalų formos asocijuojasi su majų ir indėnų kultūromis. Netrūksta ir sąsajų su senosiomis Rytų, krikščioniškosios Bizantijos kultūromis, taip pat su secesijos stiliumi, garsaus austrų menininko Gustavo Klimto kūryba.
A. Šepkus neslepia, kad jam ryšys su meno istorija yra labai svarbus. R.Pileckaitės manymu, tai rodo, „kad menininkas, neprarasdamas savasties ir individualumo, savo kūrybą suvokia kaip pasaulio kultūros istorijos dalį“.
Vertindami A. Šepkaus kūrybą meno kritikai ir kolegos atkreipia dėmesį į tai, kad jis kuria išskirtinius grynojo meno darbus. Tačiau visi jie yra ne tik nuostabūs kūriniai, bet ir patogūs nešioti papuošalai.
A.Šepkus gimė 1954 metais Kaune, mokėsi 5-ojoje vidurinėje mokykloje, vėliau įstojo į Vilniaus dailės instituto (dabar – Dailės akademija) Pramoninės dailės katedrą. Ją baigė 1977 metais. 1988 metais prasivėrus geležinei uždangai menininkas išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
A.Šepkaus juvelyrikos paroda „Arkangelo“ konferencijų ir meno centre veiks iki liepos 30 dienos. Parodą galima lankyti darbo dienomis nuo 16 val., šeštadieniais arba susitarus.
