Prieš savaitę 20 viešojo transporto stotelių stoginių atsirado intriguojančios tarpukario laikų fotografijos. Šią savaitę fotografijos buvo įrengtos dar 5 stoginėse.
Iš nuotraukų galima sužinoti, kaip įvairūs miesto pastatai, gatvės, žmonės atrodė tarpukariu, ir palyginti, kaip miestas pasikeitęs dabar.
Tokią dovaną kauniečiams padovanoję verslininkai tikisi, kad projektas paskatins gyventojus labiau mylėti savo miestą.
Kaune yra ir daugiau erdvių, kur po atviru dangumi rengiamos tarpukarį (ir ne tik) menančių fotografijų parodos. Fotomenininkai įsitikinę, kad viešosios erdvės yra puikiausia vieta skatinti žmones labiau domėtis miesto praeitimi ir dabartimi. Todėl parodų po atviru dangumi kasmet daugėja.
Paskatino pamilti miestą
Projekto sumanytoja Živilė Vaitkūnienė pasakojo, kad bendrovei planuojant paminėti 25-mečio sukaktį, suko galvą, kaip atsidėkoti savo klientams.
„Pamanėme, kad geriausia dovana būtų ne pokylis, o penas akims ir sielai. Todėl visiems kauniečiams nusprendėme sudaryti galimybę pamatyti įdomių nuotraukų iš istoriko Jono Palio kolekcijos“, – pasakojo įmonės vadovė.
Kaunietė prisipažino, kad pamatytos nuotraukos ją dar labiau paskatino pamilti Kauną.
„Anksčiau mūsų gatvės ir pastatai neatrodė labai gražūs ar išskirtiniai. Tačiau istorinės fotografijos privertė naujai pažvelgti į miestą, atrasti jį. Tikiuosi, kad taip nutiks visiems, kurie atidžiau apžiūri fotografijas“, – sakė Ž.Vaitkūnienė.
Matyti didelės permainos
Fotografijų pirmiausia atsirado 20 stotelių pastogėse.
Netoli Lietuvos zoologijos sodo esančioje stoginėje kauniečiai gali pamatyti, kaip tarpukariu atrodė pagrindiniai šio sodo vartai. Jie buvo mediniai, išraižyti tautiniais motyvais.
Ne visi tikriausiai žino, kad lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus buvo senosiose Kauno kapinėse. Dabar mauzoliejaus vietoje likusi tik jį primenanti lentelė.
Nuotrauka su jo vaizdu puikuojasi stotelėje prie neveikiančių kapinių Vytauto prospekte.
Įdomu žvelgti į A.Juozapavičiaus prospekte stovėjusią Švenčiausiosios Jėzaus širdies bažnyčią, greta buvusią plačią neužstatytą gatvę su maldininkų procesija. Dabar ši bažnyčia yra virtusi parapijos namais ir yra glaudžiai apsupta kitų pastatų.
Atskleidė Kauno kasdienybę
Vytauto prospekte tebėra beveik nepasikeitęs 58-u numeriu pažymėtas pastatas. Tai matyti iš priešais jį stoginėje įrengtos fotografijos. Pastato istorija įdomi. Pasakojama, kad jį suprojektavęs architektas Jokūbas Peras nukopijavo statinio fasadą nuo šveicarų architekto. Dėl to net buvo iškelta byla.
Dabar sunku patikėti, kad 1936 metais Kęstučio ir Jonavos gatvėse per pavasario potvynį žmonės irstėsi valtimis.
Prie dabartinės Kauno apskrities viešosios bibliotekos tarpukariu žiemomis būdavo išliejama čiuožykla ir joje kauniečiai pramogaudavo. Tai taip pat įamžinta nuotraukoje.
Skalbinius moterys velėdavo Nemune, krantinėje ties dabartiniu Vytauto Didžiojo tiltu į Aleksotą.
Ilgai ieškojo bažnyčios
Šią savaitę fotografijos atsirado dar 5 stotelėse K.Baršausko gatvėje prie VI forto, dviejose K.Petrausko gatvės viešojo transporto stotelėse, taip pat M.K.Čiurlionio gatvėje prie Geležinkelio stoties.
Ypač įdomi A.Juozapavičiaus prospekte prie Vilijos parko esančioje pastogėje atsiradusi fotografija. Šioje vietoje tarpukariu stovėjo Šančių įgulos karių katalikų medinė bažnyčia. Greta buvo palaidota apie 100 karių.
„Po Antrojo pasaulinio karo ji buvo paversta sandėliais. Po 1950 metais kilusio gaisro nugriauta. Dabar vietovė pavadinta Vilijos parku. Atrasti, koks pastatas įamžintas nuotraukoje, buvo tikras iššūkis“, – sakė Ž.Vaitkūnienė.
Liko nepanaudotų darbų
Įmonės vadovė pasakojo, kad liko ir nepanaudotų nuotraukų.
„Pavyzdžiui, vienoje matyti dabartinis Karaliaus Mindaugo prospektas – vieta, kur stovi prekybos centras „Akropolis“. Tuomet tuščioje krantinėje važinėdavo nedidelis traukinukas“, – pasakojo kaunietė.
Deja, šios bei kai kurių kitų nuotraukų nepavyko panaudoti, nes įamžintose vietose dabar tiesiog nėra stotelių stoginių.
Panoro keliauti po miestą
Stotelėse, kur įrengtos istorinės nuotraukos, sutikti kauniečiai skirtingai vertino sumanymą.
Daugelis sakė, kad pamatyti senas fotografijas labai įdomu.
„Puiku, kad kiekviena nuotrauka rodoma netoli tos vietos, kuri yra nufotografuota. Pavyzdžiui, žinojau, kad prie Kauno apskrities viešosios bibliotekos vykdavo parodos. Bet kad veikė čiuožykla, buvo naujiena“, – sakė mokytoja Aušrinė Gabrėnienė.
Studentė Austėja Banevičiūtė pasakojo, kad yra kilusi iš Šakių. Studijuodama Kaune pamažu vis daugiau sužino apie buvusią laikinąją sostinę.
„Gyvenu Žemuosiuose Šančiuose. Pamačiusi nuotraukas susidomėjau, kas jose vaizduojama. Todėl savaitgalį su draugais apėjome kelias vietas, kurios pavaizduotos nuotraukose. Pasidomėjome įamžintų pastatų istorija. Tai buvo labai įdomu“, – sakė studentė.
Kaunietis gydytojas Arnoldas Danilevičius sako, kad fotografijos įdomios.
„Šiek tiek trikdo tai, kad greta pateikti ryškūs reklaminiai užrašai. Jie užgožia nuotraukas. Tačiau suprantu, kad firma, kuri sumanė šį projektą, už reklamą turi mokėti, todėl bandė suderinti ir naudą miestiečiams, ir sau“, – svarstė vyras.
Naudojasi Prezidentūros sodu
Viešų vietų, kur rengiamos fotografijų parodos, mieste yra ir daugiau.
Nuolatinė senų nuotraukų paroda eksponuojama Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros sode. Muziejininkė Justina Minelgaitė pasakojo, kad, be šios nuolatinės ekspozicijos lauke, prie Prezidentūros kiekvieną pavasarį surengiama ir nauja kilnojamoji paroda.
„Jau 11 metų rengiame parodas, per kurias pateikiame įvairias temas atspindinčias tarpukario nuotraukas. Šiemet, gegužės 18 dieną, atidarėme ekspoziciją „Neabejinga visuomenė: aktualios Lietuvos tarpukario pamokos“, – pasakojo J.Minelgaitė.
Iš fotografijų galima sužinoti ir apie įvairias tarpukariu vykusias akcijas, aukų rinkimą.
„Prisimenu, kad tarpukario plakatų paroda Kaune taip pat buvo surengta viešojo transporto stotelėse. Panaudoti viešąsias erdves istorijai priminti – puiki išeitis“, – įsitikinusi muziejininkė.
Nukėlė į istorijos vingius
Kauniečiai iki šiol atsimena ir fotografijų parodą, kuri 2014 metų rudenį buvo eksponuota ant buvusio prekybos centro „Merkurijus“ statybvietės tvoros.
Tada buvo galima pamatyti 37 fotografijas. Jose – XIX amžiaus pabaigos, tarpukario ir sovietmečio Kauno vaizdai ir žmonės.
Tada kauniečiai mielai apžiūrinėjo fotografijas. Pasakojo, kad pakeliauti tokiu būdu istorijos labirintais – patraukli idėja. Ji buvo kilusi kauniečiui Dovydui Valiuškai.
Pastaruoju metu ant tvoros eksponuojamos šiuolaikinės fotografijos.
Lauko parodų tradiciją mieste jau keletą metų puoselėja ir tarptautinio fotografijos festivalio „Kaunas Photo“ rengėjai.
Parodą rengs gatvėje
2015 metais festivalio dalyvių nuotraukos buvo eksponuojamos Čečėnijos bei Vienybės aikštėse, prie Kauno pilies, Žaliakalnio funikulieriaus, skvere A.Mickevičiaus ir V.Putvinskio gatvių sankryžoje.
Pernai rudenį šio festivalio rengėjas Mindaugas Kavaliauskas pakvietė į Rotušės aikštę. Čia buvo pristatomos interaktyvios stiklo kubuose pateiktos fotografijos. Jose menininkai užfiksavo ilgiausios Kauno gatvės – Savanorių prospekto – gyvenimą.
Netrukus fotografijų paroda, kurios turinys dar tebėra paslaptis, atsiras V.Putvinskio gatvėje. Čia gegužės 20–27 dienomis vyks šventė „V.Putvinskis stabdo eismą ir kviečia į savo gatvės dieną“.
Kelia susidomėjimą ir pasididžiavimą
Mindaugas Kavaliauskas
Fotomenininkas
„Rengiant festivalį „Kaunas Photo“ kiekvienais metais parodas eksponuojame ne tik salėse, bet ir viešosiose erdvėse. Pastebėjome, kad jos yra įdomios vietos bendruomenėms, tampa neatsiejama jų gyvenimo dalimi. Todėl kasmet viešųjų erdvių, kuriose pristatomi fotografų darbai, daugėja.
Ne paslaptis, kad festivalio, kaip ir kitų meno projektų, biudžetas ribotas. Todėl tokios parodos tampa ir savotiška meno renginių ar jų organizatorių reklama. Tačiau ji nėra tiesmukiška. Fotografijos skatina žmones pasidomėti, kodėl ir kas čia vyksta, ir suteikia galimybę žiūrovams pasisemti naujų žinių.
Manau, kad fotografijos stotelių stoginėse taip pat skelbiama gera žinia.
Nors nuotraukos susietos su reklama, vis dėlto jos skatina žmonių smalsumą, norą domėtis savo miestu, istorija.
