Jos darbai puošia ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių namų sienas, o netrukus jie džiugins ir dar vienoje pakankamai netradicinėje erdvėje – sostinės Užupio rajone vystomame gyvenamajame projekte „Užupio krantinės“.
Pasak menininkės, pasaulyje meno ribos stipriai plečiasi ir teatre, ir kine, ir dailėje – sintezė vyksta visur. Šiandien gali nebesuprasti, kur skulptūra, o kur grafika: pasaulis tampa atviras menininkui ir menininkas tampa atviras pasauliui.
Tiesa, Lietuvoje dar vyrauja nemažai stereotipų, tačiau bendri meno ir verslo projektai gali padėti juos griauti.
„Šiandieninį lietuvį nuo meno dar skiria storos galerijų sienos: jis vis dar mano, kad menas yra neįperkamas, o jį suprasti lemta taip pat ne kiekvienam. Dažnam Lietuvos gyventojui trūksta prieinamo ir suprantamo meno, nuo kurio ir prasidėtų edukacija. Tokie projektai kaip „Užupio krantinių“ gyvenvietėje kuriama praktiškai meno galerija laiptinėse, priartina meną prie žmogaus ir jį ugdo: juk vaikas, užaugęs aplinkoje, pilnoje meno kūrinių, apie juos žinos kur kas daugiau nei tas, kuris galerijoje apsilanko kartą per metus“, – sakė K. Norvilaitė.
Reikia išmokti klausti
Per metus sukurianti beveik 1000 darbų ir per 20 metų kūrybos laikotarpį iliustravusi beveik 100 knygų menininkė Kristina Norvilaitė teigia, kad pavyzdžiu Lietuvai galėtų būti Skandinavijos šalys, kur meno kultūra yra pažengusi kur kas toliau.
„Atėjus į svečius greičiausiai pamatysi nuo lubų iki grindų paveikslais nukabintas sienas, tuo metu pas mus vis dar vyrauja kitoks supratimas: mes dažniausiai apsiribojame vienu didesniu paveikslu valgomajame ir teigiame, kad kitiems meno dirbiniams tiesiog nėra vietos“.
Menininkė teigia nustebusi, kuomet prieš 15 metų viena ministerija Švedijoje įsigijo jos darbus: „man tai buvo keista ir neįprasta. Kūrėjui iš Lietuvos tai buvo išties didelis įvykis ir įvertinimas. Meno ir menininkų rėmimas yra jų kultūros dalis, ko Lietuvoje vis dar pasigendama“.
Anot K. Norvilaitės, geriausias būdas užmegzti dialogą tarp žiūrovo ir menininko – edukacija. Žmonės dar ne visuomet linkę įvertinti menininkų kūrinius, reikia mokytis suprasti meną.
„Parodos ir renginiai, menas bendrosiose erdvėse bei mūsų aplinkoje gali padėti augti supratimui apie jį. Pastebiu didėjantį susidomėjimą menu, žmonės, kurdami interjerą savo namuose, jau ima galvoti, koks kūrinys puoš jų sienas, kaip jis integruosis į namus su savo idėja ir koncepcija, ir tai yra pirmieji žingsniai. Menininkas iš savo pusės taip pat turi būti atviras, bendrauti: visa tai ugdo supratimą ir meno kultūrą“, – teigia K. Norvilaitė.
Pasak menininkės, ne kiekvienas dar supranta, kad menas nebūtinai yra brangus. Galima nusipirkti ypatingą kūrinį už palyginti nedidelę sumą.
„Lietuviai nuo užsieniečių skiriasi tuo, kad mes vis dar bijome klausti, ką vienas ar kitas darbas reiškia, ką menininkas juo norėjo pasakyti. Sužinojus daugiau, darbas gali pradėti patikti, mums tereikia išmokti klausti“, – teigia menininkė
Meno ir verslo bendradarbiavimas – įprasta praktika užsienyje
„Užsienyje bendradarbiauti su menininku kuriant erdves yra natūralus reiškinys, kuris laikomas visuomenės edukacija. Smagu, kad pas mus tokio pobūdžio projektai taip pat po truputį atsiranda ir padeda plėsti akiratį bei supratimą. Juk meno apsuptyje gyvenantys žmonės neišvengiamai su juo susiduria ir turi galimybę susipažinti artimiau“, – teigia K. Norvilaitė.
K. Norvilaitė kartu su kitais dvylika menininkų sukurs didžiausią Lietuvoje galeriją laiptinėse. Skulptorių, tapytojų, keramikų, grafikų, fotografų komanda „Užupio krantinių“ gyvenvietės laiptines pavers unikaliomis meno galerijomis.
Menininkė savo darbais papuoš dvi laiptines: vienoje gyventojams bus sukurtos unikalios, iš medžio pagamintos pašto dėžutės-nameliai, kitoje puikuosis grafikos darbai atspausti ant drobės.
„Stengiuosi dalyvauti įvairiose parodose užsienyje, taip pat prisidėti prie įdomesnių ir netradicinių projektų. Vakarų Europos valstybėse menas ir verslas žengia koja kojon, jiems yra įprasta integruoti meno kūrinius į viešąsias erdves, komercines patalpas, gyvenamuosius rajonus ir būstus. Tiesa, didesnėse rinkose galimybių menininkams yra daugiau, tačiau matoma teigiama tendencija, kuri po truputį įsitvirtina ir Lietuvoje“, – sakė K. Norvilaitė.
