Garsaus dailininko gyvenamoji erdvė olandų verslininkui pasufleravo idėją – rasti jo kūrybos atspindį šiuolaikinių menininkų kūryboje.
Prieš kelerius metus J.van Rooijus ir jo lietuvė žmona Dalia, dažnai besilankantys Lietuvoje ir pažįstantys nemažai čia kuriančių garsių menininkų, sugalvojo originalų projektą. Menininkams jie pasiūlė savo stiliumi kurti paveikslus H. Bosho tema.
Olandų tapytojo H. Boscho, gyvenusio prieš penkis su pusę amžiaus, vardas ir šiandien yra apgaubtas legendomis.
H. Boscho kūrybos tyrinėtojai mano, kad dailininkas buvo apdovanotas mistiška aiškiaregystės dovana. Tikima, jog daugelis Paskutiniojo teismo vaizdinių jo drobėse tiksliai atspindi šiuolaikinius karus ir kataklizmus.
H.Boscho kūriniuose iš tiesų yra daugybė mįslių: juose pavaizduota daugybė fantastinių būtybių, tarsi gimusių kitose planetose ar paraleliniuose pasauliuose.
Jis buvo priskiriamas burtininkams ir magams, eretikams ir alchemikams, beieškantiems filosofinio akmens, ir netgi buvo kaltinamas slaptu suokalbiu su pačiu Šėtonu, kuris mainais į sielos nemirtingumą suteikė jam ypatingą sugebėjimą pažvelgti į kitus pasaulius ir tai meistriškai pavaizduoti drobėje.
Tikra tiesa, niekas kitas dailininkui nesisekė taip gerai piešti, kaip daugybė monstrų. Pavyzdžiui, viename garsiausių H. Boscho kūrinių „Žemiškųjų malonumų sodas“ pavaizduoti keisti paukščiai – gana realistiškos, tačiau neįtikėtino dydžio būtybės, kurių fone spiečiasi mažyčiai apsinuoginę žmonės.
Tuo, kad H. Boschas savo kūryboje naudojo daugiareikšmius simbolius niekas neabejojo anksčiau, neabejoja ir dabar. Pavyzdžiui, žuvies atvaizdas, priklausomai nuo konteksto, galėjo reikšti Kristų, Zodiako ženklą, Mėnulį, vasario mėnesį, vandenį, flegmatišką charakterį, pasninką.
„Visus pažįstamus į kūrybinį procesą įtraukėme. Viskas prasidėjo nuo iliustratoriaus Kęstučio Kasparavičiaus. Menininkams, nepriklausomai kokio dydžio darbas ir kokia technika jis bus atliktas, pasiūlėme vienodą atlygį – 1000 litų, dabar 290 eurų. Įtakos neturėjo menininko žinomumas, visi vienodai buvo svarbūs. Vienintelis reikalavimas, kad paveikslas būtų ne mažesnis nei 40x60, įskaitant rėmus. Įdomu tai, kad visi susigundė interpretuoti H.Bosho tema“, – pasakojo D.van Rooij.
Prieš porą metų sutuoktiniai Rooijai atrestauravo H.Boscho namus – rūsyje ir pirmame aukšte įrengė privačią meno galeriją, kuri užima 350 kvadratinių metrų. Visos galerijos sienos nukabinėtos tapybos, grafikos darbais, yra nemažai fotografijų. Visur jaučiama H.Boscho aura. Privačioje galerijoje eksponuojami per 100 menininkų darbai.
2012 metais J.van Rooij atidarė internetinę virtualią meno galeriją (www.jeroenboschhuis.nl).
Ypač daug susidomėjimo galerija sulaukė pernai, kai buvo minimos H.Boscho 500 metų mirties metinės. Olandijoje šio menininko originalų praktiškai nėra likę, didžioji dalis kūrinių yra Ispanijos meno muziejuose. Bet 500 mirties metinių proga, gimtajame H.Boscho mieste Hertogenbose buvo surengta didžiulė olandų menininko originalių meno kūrinių paroda.
Meno gerbėjai iš viso pasaulio veržėsi apžiūrėti ne tik iš Ispanijos trumpam atgabentas vertybes, bet ir apsilankė H.Boscho name, kur apžiūrėjo J.van Rooijaus galerijoje sukauptą meno kolekciją.
„Mes jokio pelno nedarome iš tos galerijos. Ekskursijos rengiamos iš anksto susitarus. Dažniausiai jos vyksta kiekvieno mėnesio 24 dieną. Šie skaičiai man ir Johannesui yra lemtingi – jie primena tiek gražias, tiek skausmingas gyvenimo akimirkas. Ekskursijas veda mūsų kaimynė, o visos surinktos lėšos atitenka fondui, kuris rūpinasi sergančiais parkisonu“, – kalbėjo Dalia.
Nors gyvena vieno mistiškiausių dailininkų name, sutuoktiniai van Rooijai jokių negatyvių energetinių būsenų neišgyvena, tikina, kad sename rūsyje yra ramu, niekas nesivaidena.
Neseniai Johannesas ir Dalia apsilankė Vilniuje, iš kur į namus išsivežė naują kūrinį, papuošiantį galerijos kolekciją. Dailininkės Svetlanos Ovinovos – Kaluginės drobėje buvo užfiksuota išdidi ir paslaptinga moteris, valganti vyšnias.
„Sulaukusi pasiūlymo kurti H.Boscho tema, labai apsidžiaugiau. Šio dalininko kūrybos mįsles įminti bandžiau dar mokydamasi dailės mokykloje. Priėmusi kūrybinį iššūkį, iš naujo peržvelgiau olandų tapytojo kūrybą, bandydama perprasti jo kūrybos simboliką. Taip man gimė mintis filosofiškai savo kūrinyje atspindėti nenutrūkstamą gyvenimo ciklą. Gimimas, gyvenimas, mirtis, gimimas – artimos H.Boscho temos.
Savo paveiksle aš stengiausi pakartoti H. Boschui artimą spalvinę gamą. Dailininkas žavėjosi šilta raudona, alyvine, šalta mėlyna spalvomis. Mėnesio man reikėjo, kad sukurčiau eskizą, vėliau per du mėnesius nutapiau patį paveikslą.
Tapydama klausiausi klausiausi muzikos klasikinės muzikos, tango. Žinoma, kai žiūri į H. Boschą, jauti labai stiprią ir bauginančią energetiką. Stengiausi per giliai nelįsti į tą magiją“, – pasakojo dailininkė S.Ovinova-Kaluginė.
Kai olandų meno kolekcionieriaus paklausiau ar užteks galerijos sienų sutalpinti visus geidžiamus meno kūrinius, jis sakė, kad dėl to yra visiškai ramus. Pernai J.van Rooijus nedideliame Hedel miestelyje Olandijoje nusipirko mūrinę 900 kvadratinių metrų katalikų bažnyčią, statytą 1949 metais. Joje verslininkas ir meno mėgėjas eksponuos menininkų darbus ir rengs fortepijoninės muzikos koncertus.
