„Gaila ant žemės tokį daiktą dėvėti“, – prieš gerą dešimtmetį Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojams prasitarė vienas kaunietis. Jo namuose ant sienos kabojo tarpukariu nuaustas pirmojo Lietuvos tekstilininko Antano Tamošaičio kilimas.
Laimė, tokia išmintimi vadovavosi ne jis vienas. Per pastaruosius šešerius metus į muziejų kreipėsi du kauniečiai – jie atnešė gerai išsaugotus tarpukariu sukurtus A.Tamošaičio kilimus.
Puošė inteligentų namus
„Šiuo atveju matyti, kad kilimai buvo saugomi. Jie buvo su plėštinėmis skylėmis, matyt, irgi kabinti ant sienų, todėl išsaugoti gana neblogos būklės“, – apie du naujus muziejaus eksponatus kalbėjo Taikomosios dailės skyriaus fondų saugotoja Reda Stuinienė.
Ji apgailestavo, kad kauniečiai nebuvo linkę dalytis istorijomis, ką kilimams per ilgą laiką teko atlaikyti. Žinoma tik tiek, kad jie puošė Kauno inteligentų namus. Vienam jų teko nemažai aštrių katino nagų įdrėskimų.
„Kilimas buvo labai apgadintas, katinas jį buvo pakrapštęs, bet mūsų restauratorės sutvarkė“, – džiaugėsi Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus vadovas Osvaldas Daugelis.
Jis aiškino, kad muziejui svarbu turėti pirmojo profesionalaus Lietuvos tekstilininko kūrinių.
„Nelabai turėjome įrodymų, kad Kaune prieš karą buvo audžiami tokie didžiuliai dekoratyviniai kilimai. Tai – tautinio liaudiško art deco pavyzdys. Pas mus ši sritis nėra pakankamai ištyrinėta“, – kalbėjo O.Daugelis.
Kilimą rišo pusmetį
Pirmoje salėje gulintis kilimas yra austinis. Jis liaudiško stiliaus, dekoruotas stilizuotais geometriniais raštais.
„Kilimas yra grynai lietuviškų – prislopintų spalvų“, – dėstė Taikomosios dailės skyriaus fondų saugotoja.
Antrasis kilimas – rištinis. Kiekvieną jo siūlą meistrai rišo rankomis. 3 x 4 metrų kilimui sukurti prireikė bent pusmečio.
„Kilimo unikalumą sukuria stilizuotos liaudiškos tulpės, ritmiškas jų dėstymas, ryškus koloritas, klasikinė rytietiško kilimo kompozicija, rištinė technika.
Rištiniai kilimai buvo įdomūs ir kaip visiškai nauja tekstilės dirbinių rūšis, nebūdinga lietuvių liaudies menui ir iki XX a. masiškai Lietuvoje nekurta.
Jiems sukurti reikėjo įdėti daug darbo. Patyrusi audėja Tamošaičių dirbtuvėse Ąžuolų Būdoje vienam didesniam kilimui, sveriančiam maždaug 50 kilogramų, sugaišdavo nuo pusės iki vienų metų“, – aiškino R.Stuinienė.
Art deco stiliaus pavyzdžiai
Abu kilimai yra art deco stiliaus pavyzdžiai. Pirmasis – puiki tautinio, lietuviško art deco iliustracija.
„Šiam stiliui būdinga kampuotos linijos, griežti raštai, ritmiškas jų kartojimasis. Šis stilius būdingas Kaunui“, – sakė specialistė.
R.Stuinienės žiniomis, M.K.Čiurlionio muziejus yra vienintelė vieta Kaune, kur demonstruojami A.Tamošaičio projektuoti kilimai.
Kartu su dar keliais šimtais eksponatų šie kūriniai pristatyti parodoje TIXE. Joje muziejus parodo, kokių naujų lobių surinko, supirko ar gavo dovanų 2011–2016 metais.
Kūrė ne tik Kaune
Antanas ir Anastazija Tamošaičiai – nuo praėjusio šimtmečio trečiojo dešimtmečio žinomi tekstilininkai, liaudies meno propaguotojai.
1934 metais sutuoktiniai atidarė privačią audimo studiją Ąžuolų Būdoje. Kartu kūrė kilimus, dekoratyvinius audinius, 1935, 1937 ir 1938 metais Kaune surengė kilimų parodas.
A.Tamošaičio kilimai skynė laurus pasaulinėse parodose Paryžiuje (1937 m.), Niujorke (1939 m.) bei pirmojoje tarptautinėje amatų parodoje Berlyne (1938 m.).
A.Tamošaitis populiarino liaudies meną, audimo tradicijas, yra išleidęs „Sodžiaus meno“ serijos knygas (1931–1939 m.), „Austiniai kilimai“ (1935 m.), „Staltiesės“ (1935 m.) ir kitas.
Emigravęs į Kanadą kartu su žmona A.Tamošaitis yra išleidęs knygų apie tautinius rūbus, juostų raštus, lietuviškus margučius. Vilniuje yra Tamošaičių galerija, kuriai eksponatus dovanojo pats autorius.
