Spontaniškai šios miniatiūros pradėjo ir keliauti po Lietuvos galerijas. Balandžio mėnesį paroda grįžta ten, kur buvo sukurta, – į Vilnių, į Šlapelių muziejų, esantį pačioje miesto širdyje.
Tai ypatinga proga dailininkei, tad balandžio 7 dieną, 18 val., Sigutė Ach kviečia į parodos atidarymą, į pokalbį ir kelionę po savo pasaulį akvarelėse.
-Sigute, kuo ypatinga ši paroda? – paklausėme menininkės.
-Vienas išskirtinių šios kolekcijos bruožų yra kelionė. Nė vienas paveikslas neišaugo iš pirminės idėjos, kompozicijos. Jie gimė tarsi savaime, iš laiko, skirto poilsiui, kontempliacijai, nieko neveikimo – laiko, kurį leidžiu tyliai rymodama prie savo trobelės lango, žvelgdama į rytą arba vakarą.
„Nueik nežinia kur ir atnešk nežinia ką, bet nebūtinai atnešk“ – toks galėtų būti šios parodos moto. Šie kūriniai man tapo savo meninio mąstymo tyrinėjimų procesu, naujų sluoksnių ieškojimu ir labai žavingų atradimų mišiniu.
Šių paveikslų niekas nelaukė, jie nebuvo laukiami ir kaip iliustracijos. Tarsi eskizai, papaišymai nugulė stalčiuje ir metams bėgant vis pasipildydavo naujomis detalėmis. Taigi daugelis šių darbų – ne vienerių metų dienoraščiai.
Laikui bėgant įsijaučiau, įgudau pratęsti pradėtą mintį ir dabar ši paroda – tarsi slenkstis į naują etapą, kuriame manau atrasianti kitokią save.
Kelionė įtraukė ir pačią parodą – „Pilnaties upių keliai“ pirmą kartą buvo eksponuojami Klaipėdoje, o į Vilnių vyko net pora metų ir pakeliui aplankė nemažai Lietuvos miestelių.
-Kodėl toks pavadinimas – „Pilnaties upių keliai?“
-Taip vadinasi vienas paskutiniųjų šiai parodai kurtų paveikslų. Kai užrašiau šį sakinį, pajutau, kad tai ir visai kolekcijai tinkamas pavadinimas, nes ji sukurta per keletą metų, neskubant, tarsi plaukiant didele upe, svajojant mėnesienos šviesoje.
-Kokios įžvalgos aplanko, žvelgiant į jau paruoštą eksponuoti parodą. Ar nėra tuštumos pojūčio?
-Kol kas nesijaučiu kažką pabaigusi, jau greičiau esu įtraukta į naują, labai mane dominantį procesą ir nekantraudama laukiu laisvų vasaros dienų, kad vėl su teptuku rankoje galėčiau tęsti savo spalvotus tyrinėjimus.
-Šiais metais pasirodė naujas jūsų meno albumas „Balta ir spalvota“. Ar jis kaip nors susijęs su „Pilnaties upių keliais“?
-O, labai tiesiogiai. Šis albumas – tai dar viena mano „piešimo į stalčių“ forma, kuri po aštuonerių metų tapo knyga „Balta ir spalvota“. Parodoje bus galima pamatyti kai kuriuos originalus, vėliau atspaustus minėtame albume.
Parodos atidarymas: balandžio 7 d., 18 val. Vieta: Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, Pilies g. 40, Vilnius. Darbo laikas: trečiadieniais–šeštadieniais 11–17 val.; sekmadieniais 11–16 val. Paroda eksponuojama iki balandžio 30 d.
