Prieš devynerius metus juodos žvaigždės ant sienos atsirado naktį, niekam nematant. Tuomet kaunietis gatvės menininkas ir vienas jo bičiulis iš idėjos pasiryžo laužyti taisykles.
Vienas stebėjo, ar niekas nemato, kitas prie sienos priglaudęs šablonus purškė juodus dažus. Jei tuomet juodu būtų buvę pričiupti, jiems būtų grėsusios baudos, o kūrinį būtų tekę paslėpti (vėliau tvarkdariai tą ir padarė).
Tąkart vaikinai liko nepastebėti. Knygnešių sodelį papuošė paslaptingas, naktį visu grožiu atsiskleidžiantis kūrinys.
Prožektoriui apšvietus skulptūrą ir jai metus šešėlį, ant sienos atsivėrė sėjėjo, beriančio žvaigždes, paveikslas.
Sudomino net brazilus
Šį kovą gatvės menininkas jau nesislėpdamas kalė sienoje žvaigždžių siluetus.
Jis ne tik gavo leidimą įgyvendinti savo idėją, bet ir pinigų darbams. O žvaigždės ant sienos – jau ne dažytos, o granitinės, kad laikytų bent kelis dešimtmečius.
„Tai pirmas kartas Kaune, kai gatvės menas tampa legalus, pripažintas. Tokios transformacijos anksčiau nėra buvę“, – pasakojo slapyvardžiu Morfai pasivadinęs kūrėjas.
Šis virsmas įvyko, kai pernai 31-erių menininkas pasiūlė kūrinį konkursui „Kauno akcentai“ ir gavo finansavimą.
„Darbas buvo pateiktas viešai balsuoti. Kauniečiai stipriai jį palaikė. Vertinimo komisija išrinko jį vienu stipriausių darbų toje zonoje ir pasiūlė jį įgyvendinti.
Kūrinys konceptualus, subtilus, išradingas – kodėl jo nepalaikyti? Juolab kad meno kūrinys jau anksčiau buvo įrengtas ir tik per nesusipratimą sunaikintas, užtepliotas“, – pasakojo Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Gatvės menas jau buvo patraukęs ne tik Lietuvos žmonių, bet ir užsienio žiniasklaidos dėmesį. Rusijoje populiari intelektualų viktorina „Kas? Kur? Kada?“ šį dvigubą kūrinį pateikė kaip rebusą, kurio nė vienas dalyvis nesugebėjo išspręsti.
Pamatę dieną darytą „Sėjėjo“ ir žvaigždžių nuotrauką laidos dalyviai nesugebėjo atsakyti, kokio vieno elemento trūksta.
Morfai tai labai nustebino: „Man atrodė, kad žmonės iš karto atsakys, jog reikia nakties ir prožektoriaus šviesos, kad sėjėjas mestų šešėlį.“
Vakarų Europoje kauniečio kūrinio nuotrauka buvo publikuota gatvės menui skirtame leidyklos „Taschen“ kalendoriuje.
Dėka vienos amerikiečių poros, kuri interneto svetainėje apie gatvės meną parodė ir Morfai kūrinį, sėjėjas tapo žinomas įvairių šalių žmonėms.
„Nuėjo ir iki Brazilijos. Savo svetainėje matau, kad iki šiol iš to puslapio kasdien ateina dešimtys lankytojų“, – sakė kaunietis.
Gavo daugiau nei prašė
Vaikinas miestui iš pradžių siūlė tik pakartotinai nupiešti nevykusiai uždažytas žvaigždes. Tam būtų užtekę 200 eurų.
Tačiau miesto valdžia norėjo meną įamžinti ilgam, todėl skyrė 5 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus sienoje buvo įmontuotos granitinės žvaigždės, įrengtas kryptinis šviestuvas, sutvarkyta pati siena.
Kūrybingasis kaunietis taip pat įsipareigojo penkerius metus tvarkyti savo meno kūrinį.
„Turime tepliotojų problemą, kai pastatai išterliojami įvairiais beprasmiais užrašais, kurie tenkina tik paties grafitininko ego.
Bet yra ir gerų gatvės meno pavyzdžių. Sėjėjo žvaigždės – vienas tokių.
Taip pat geras pavyzdys yra Kiemo galerija, kur vienas menininkas kuria gatvės meną savo namo kieme. Manau, jį irgi būtų galima įteisinti“, – pasakojo S.Rimas.
Įkvėpė šešėlis
Kūrinio idėja kilo dėl „Sėjėjo“ šešėlio ir geros fono kompozicijos.
„Pirmiausia man įstrigo vieta – ant sienos krito labai ryškus skulptūros šešėlis, jis buvo tarsi įrėmintas aplinkos“, – pasakojo gatvės menininkas.
Kiti grafitininkai siūlė ant sienos nubrėžti šešėlio kontūrus, tačiau kaunietis Morfai norėjo žengti žingsniu toliau.
„Žvaigždės buvo pirma mintis, bet pasirodė banali. Paskui piešiau daugybę eskizų su kitais daiktais – kaulais ir kitokiais. Bet galiausiai žvaigždės tiko labiausiai“, – prisiminė kūrėjas.
Vienas naujausių gatvės menininko Morfai darbų – bene ilgiausio žodžio „nebeprisikiškiakopūsteliaudavusiesiems“ užrašas ant apleisto milžino „Britanika“. Šis, kaip ir tarp langų išraityta sraigė ant griaunamos „Respublikos“, primena, kad reikia atsisveikinti su miesto vaiduokliais.
Šiemet vaikinas surengė pirmąją legalią savo darbų parodą „Teisinga klaida“, kuri buvo demonstruojama Kauno menininkų namuose.
Kaunietis ketina ir toliau gilintis į dailę, mokytis piešti žmones ir vis labiau nerti į tradicinį meną.
Pagerbė knygnešius
Knygnešių sodelis Kaune buvo įrengtas 1940 metais.
Skvere pastatytos trys bronzinės skulptūros – Balio Bučo „Sėjėjas“, Juozo Zikaro „Knygnešys“ ir Petro Rimšos „Vargo mokykla“, taip pat įtaisytos trys akmeninės lentos su aktyviausių knygnešių ir spaudos platintojų pavardėmis.
Paminklais siekta įamžinti spaudos draudimo laikotarpį.
Užsienio turistams pasakojama, kad „Sėjėjas“ simbolizavo tautos ir kalbos gynėją. Anot biblinio palyginimo, sėjamas žodis, kuris, nukritęs į gerą dirvą, duoda gerus vaisius – lietuviškai gerai mokančius lietuvius.
Po sovietinės Lietuvos okupacijos 1950 metais skulptūra „Vargo mokykla“ ir granitinės lentos su pavardėmis iš sodelio buvo pašalintos. Jos į savo vietas grįžo 1994 metais.
