Vėliau fotopasakojimai iš viso pasaulio persikels į kitas atviras Vilniaus vietas bei kitus šalies miestus. Savaitgalį Vilniaus universiteto „Teatro salėje“ buvo apdovanoti geriausių festivalio fotopasakojimų autoriai.
2016 metų konkursinei festivalio programai „Gyvenimo ratas“ 246 fotopasakojimus pateikė 186 fotožurnalistai iš įvairių pasaulio šalių. Šis, jau dešimtasis, festivalis atskleidžia, kad „Vilniaus fotografijos ratas“ jau įsisukęs ne tik tarp Lietuvos fotografų, bet vertinamas ir pasauliniame fotožurnalistikos akiratyje.
Nekasdieniai fotopasakojimai
Šių metų temos atskleidžia gyvenimo verpetus nuo Europos iki Irano, nuo Filipinų iki Venesuelos. „Autorių jautrus požiūris į atskleidžiamą temą bei gili analizė yra pagrindinės šių fotopasakojimų vertybės. Tai nėra kasdieniai fotopasakojimai – tai temos, perteikiančios dalykus, kuriuos mes tarsi žinome, bet į juos dažnai nesigiliname“, – dalijosi mintimis festivalio organizatorius Jonas Staselis.
„Vilniaus fotografijos rate“ savo darbus pristatantis šveicarų duetas Stéphanie Borcardas ir Nicolas Métraux plėtoja Filipinuose sekso turistų paliktų vaikų temą. Iraniečio Arasho Khamooshi fotopasakojimas – apie ilgamečio Irano ir Irako karo paliktų minų sužalotus nekaltus vaikus.
Fotografas as Sarychau pasakoja apie dingusiųjų be žinios paieškas Baltarusijoje. Oscaras B. Castillio atskleidžia netikėtą Venesuelos kalėjimo istoriją, kai patys kaliniai perėmė reikalus į savo rankas perpildytame kalėjime. Valerijus Melnikovas nagrinėja situaciją Sirijoje: „Šalis, kurią vos prieš keletą metų buvau įsimylėjęs, virto skeveldromis“.
Jo kolega iš Rusijos Ramilis Sitdikovas pasakoja apie gatvės lenktynininkus, susibūrusius į grupę, kuri sprendžia kriminalines problemas, mat po policijos reformų Rusijoje pareigūnų sumažėjo kone pusiau. Fotografas Vladimiras Pesniya gilinasi į ledo ritulio komandos, įsikūrusios mažame Rusijos Vetlugos miestelyje, kasdienybę, džiaugsmus ir rūpesčius – ši serija 2016 metais tarptautiniame „World Press Photo“ konkurse buvo įvertinta pirma vieta „Sporto“ temos kategorijoje.
Pabėgėlių tragedijos ir problemo
Ne trys serijos atskleidžia pabėgėlių tragedijas ir problemas, su kuriomis susiduria jas priimti bandančios šalys. Graikai Giorgos Moutafis ir Angelos Tzortzinis bei prancūzas Pierre Marsaut pasakoja, kaip imigrantai pasitinka savo ir savo vaikų žūtį kasdien apvirstančiose valtyse Egėjo jūroje.
G.Moutafiso serija tarptautinės vertinimo komisijos sprendimu buvo pripažinta geriausiu festivalio konkurso „Gyvenimo ratas“ fotopasakojimu. Atsiimdamas apdovanojimą Giorgos apgailestavo, kad atsiima prizą už tokią slogią temą, kai kiekvieną akimirką kažkuris pabėgėlis, svajojęs apie saugesnį gyvenimą Europoje, galbūt paskendo jūroje.
Jis dedikuoja savo apdovanojimą mirusiųjų, bandžiusių pasiekti Europos krantus, atminimui. Festivalio nugalėtojas atskleidė, kad fotožurnalistai ne tik įamžina šias skaudžias akimirkas, bet ir padeda pabėgėliams, kiek išgali.
Festivalio parodų pirmoji ekspozicija vyko Vilniaus knygų mugėje. Penktadienį festivalio finalininka susirinko į „Fotografų savaitgalį“, kurio metu vyko paskaitų ir seminarų ciklas šalies. Festivalio idėja eksponuoti parodas atvirose, lengvai pasiekiamose erdvėse tęsiama.
Po pirmojo eksponavimo parodos keliaus į kitas Vilniaus erdves, kur žiūrovai galės jas apžiūrėti ir dieną, ir naktį, bei tęs kelionę po kitus šalies miestus. Kaip ir kasmet, konkursą „Gyvenimo Ratas“ vertino tarptautinė komisija: Adrianas Evansas (Jungtinė Karalystė), Paulas Hansenas (Švedija), Jonas Staselis (Lietuva), Maria Mann (Vokietija), Laerke Posselt (Danija), Natalia Udarceva (Rusija).
Tobulėjimo mokykla jauniems
Tradicinis festivalio konkursas „Namų darbai“ šiemet vėl sukvietė jaunus fotografus iki 30 metų. Šiame konkurse 52 dalyviai pateikė 59 fotopasakojimus. Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas J.Staselis pažymėjo, jog šis konkursas, sumanytas kaip tobulėjimo mokykla jauniems fotografams, kasmet vis labiau pasiteisina.
„Festivalis pristato jaunus fotografus, jų atskleidžiamas nekasdienes temas bei požiūrį į mus supantį pasaulį. Kasmet į festivalį atvykstantis vis kitas konkurso mokytojas surengia meistriškumo pamoką, kurioje dalyvauja ne tik „Namų darbų“ konkurso finalininkai, bet ir visi „Fotografų savaitgalio“ dalyviai“, – pasakojo J. Staselis.
Šio konkurso mokytoja ir vertintoja – fotografė L.Posselt (Danija), bendradarbiaujanti su „The New York Times“, „Newsweek“, „Stern“, „Le Monde“ ir kiais įtakingais leidiniais. L.Posselt yra tapusi daugelio fotografijos konkursų laureate, tarp jų – „World Press Photo“, „POYi“, „PDN Photo Annual“, „Danish Picture of the Year“.
Kvietime į konkursą tema „Aistra“ Laerke parašė: „Žmonės yra įdomūs, kai jie yra aistringi. Aistra gali būti daugelis dalykų – nuo subkultūrų, masinės kultūros, artimų santykių, politinio įsipareigojimo arba pasiaukojimo bendrąja prasme iki kovos su įvairių sričių iššūkiais. Nuotrauka turėtų įsigilinti į pasirinktą temą, sudominti žiūrovą emociškai ir būti vizualiai stipri“.
Festivalio paskaitose ir parodose L.Posselt pristatė ir du savo ilgalaikius projektus – „Gražus vaikas“ ir „Q*. Kitokia lytis“.
Pastaroji serija sukasi apie „genderqueer“ (kitokios lyties) sąvoką. „Dalis jaunosios kartos kelia feminizmą į kitą lygmenį, apibūdindami save kaip „genderqueer“ – tai nebūtinai turi reikšti, kad jie transseksualai. Tai tiesiog priešinimasis skirstymui į kategorijas, iššūkis įprastumui, pastangos įrodyti, kad binarinė lyčių sistema per daug siaura ir nepripažįstanti visų tarpinių atspalvių“ – serijos pristatyme rašo autorė.
Vaizdas – iškalbingesnis nei žodis
Konkurso „Namų darbai“ finalininkai vizualiai nagrinėja bei atskleidžia įvairias temas. Mary Gelman serijoje „Tu priklausai man“ pasakoja apie Rusijos moteris, patyrusias smurtą šeimoje. Dina Oganova iš vaikystės prisimena pasakojimus, kaip koks nors vaikinas ar vyriškis pavogdavo merginą, kad su ja susituoktų.
Tai buvo „normalu“ devintojo dešimtmečio Gruzijoje. Dina manė, kad visa tai tik praeitis – deja, jos pasakojimas apie šių dienų istorijas. O Pavelas Volkovas pasakoja apie išskirtinės stiprybės vaikiną, kurį vaikystėje ištiko tragedija – jis apako, įspyrus, arkliui ir dabar yra Rusijos parolimpinės silpnaregių ir aklųjų futbolo komandos narys.
Konkurso nugalėtoja Tatsiana Tkačiova įprasmino grįžimą namo, į vaikystės vietas, kurios tapo jau tapo ne tokios artimos. „Aš jau nebesu viena iš tų žmonių. Viską čia žinau, o aplinka tarsi sako man – tu čia svetima, tavo laikas praėjo“, – rašo autorė darbo pristatyme.
Konkurso mokytoja ir vertintoja L.Posselt nugalėtojai teikdama „Fujifilm“ įsteigtą prizą pagyrė, kad serijoje sugebėta perteikti „aistrą“ ten, kur ji lyg ir mažiausiai tikėtina.
Festivalio parodose bei žurnale „Fotografijos ratas“ jau trečią kartą eksponuojami fotoistorijų platformos „Latitude55“ darbai. Domantas Pipas viename jų pasakoja apie mažame Lietuvos kaime Pievėnuose išlikusią senovinę Velykų šventimo tradiciją, jo kolega Algirdas Bakas dalijasi įspūdžiais apie kelionę motociklu per Ameriką, kurios metu fiksavo tipišką niekur neskubančio amerikiečio portretą.
Festivalis suteikia galimybę fotožurnalistams išreikšti savo mintis, jausmus ir gyvenimo filosofiją. Perteiktas vaizdas kartais būna iškalbingesnis nei žodis.
Spaudos fotografija gyvena ne vien laikraščių, žurnalų ar internetinių portalų erdvėje. Tai kasdienybės filosofijos, įvairių pasaulio šalių gyvenimo atspindys. Festivalis suteikia fotografams galimybę pasidalynti savo kūriniais, patyrimais bei išgyvenimais, o žiūrovams atrasti dar nepažintų pasaulio gyvenimo akimirkų.
