„Stebuklingasis Švč. Mergelės Marijos paveikslas yra seniausias
Pivašiūnų bažnyčios dailės kūrinys. Kasmet į Žolinės atlaidus jis
sukviečia tūkstančius maldininkų. XIX a. pradžioje pastačius medinę
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią ir Pivašiūnams tapus
maldininkų traukos centru, stebuklingas paveikslas menine ir
religine verte garsina ne tik šią šventovę, bet ir Pivašiūnus
Lietuvoje ir pasaulyje.
Džiaugiamės, kad Šv. Popiežiaus Jono
Pauliaus II karūnuota Lietuvos Madona po restauracijos grįžta į
istorinę vietą“, – sako Kultūros paveldo departamento prie Kultūros
ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
2016 metais Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros
ministerijos skyrė 50 611 eurų stebuklingojo paveikslo tyrimams,
konservavimo ir restauravimo darbams, o Pivašiūnų parapija
prisidėjo 1000 eurų.
Prieš restauravimą paveikslas buvo išimtas iš
altoriaus. Atskyrus paveikslą nuo skydo su aptaisais, jo nugarinėje
pusėje buvo rastas ypač retas užrašas „Karo audrų apsaugota
Pivašiūnų parapija restauruoja kaip po padėkai darydama atminimą“
su trumpa kūrinio restauravimo istorija, kurioje aprašomi 1943m.
atlikti darbai.
Tuomet paveikslą restauravo prof. dailininkas Jonas
Mackevičius, auksavimo ir sidabravimo darbus atliko Krupavičienės
dirbtuvė Kaune.
„Restauracijos darbus aprobavo ir leidimus davė
Kaišiadorių Vyskupijos Vyskupas Teofilis Matulionis. Restauracijos
darbų kaina – „Paveikslo restauracijos darbai atsėjo 6000 Rm.
(reichsmarkių) ir paveikslo rūbų paauksavimui 9000 Rm. Darbas ėjo
laike karo pasaulinio. Parapija turėjo šiuo metu 6000 sielų“. Apie
vėlesnius paveikslo restauravimus žinių neišlikę.
„Labai džiaugiuosi, kad Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos
Nuliūdusiųjų Paguodos paveikslas sugrįžta į Pivašiūnų šventovę po
atliktų restauravimo darbų. Tai svarbus įvykis tiek tikinčiųjų
bendruomenei, tiek ir sakraliam Lietuvos meno paveldui. Tai kartu
dovana artėjančiai arkivyskupo Teofiliaus Matulionio istorinei
beatifikacijai.
Šia proga noriu nuoširdžiai padėkoti Kultūros
paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, VĮ „Lietuvos
Paminklai“, visiems tyrėjams ir restauratoriams už suteiktą
galimybę džiaugtis naujai atgimusiu Dievo Motinos paveikslu“, –
teigia Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas.
Restauravimo darbams buvo pradėta ruoštis 2015 metų pabaigoje.
Atlikti išsamūs biologiniai, cheminiai, fizikiniai ir
fotogrametriniai tyrimai. Restauravimo tarybos protokolu
patvirtinta konservavimo-restauravimo darbų programa ir metodika.
2016 metais skyrus lėšas, Manto Matuizos personalinėje dailės
kūrinių restauravimo įmonėje, vadovaujant M.Matuizai, buvo pradėti
paveikslo, rėmų ir aptaisų konservavimo – restauravimo darbai.
Tapybos restauravimo darbus atliko aukščiausios kategorijos
molbertinės tapybos restauratorius M.Matuiza. Taip pat daug
pastangų ir kruopštaus darbo restauruojant šį unikalų meno kūrinį
įdėjo metalo, medžio, rėmų ir auksuotės aukščiausios kategorijos
specialistai.
Ankstesnių restauravimų metu paveikslas ne kartą buvo
valytas ir pertapytas storu dažų sluoksniu užtapant autentišką
tapybą, taip pakeičiant paveikslo koloritą bei kompozicines
detales. Nuosekliai šalinant užtapymus atsidengė ryškių spalvų ir
aiškios kompozicijos barokinis, profesionalaus XII a. nežinomo
dailininko kūrinys. Restauravus aptaisus ir rėmus vėl suspindėjo
aukso ir sidabro blizgesiu.
Bažnyčios lėšomis buvo pagaminta speciali apsauginė dėžė, į
kurią patalpintas „Švč. Mergelė Marija, Nuliūdusiųjų Paguoda“
paveikslas, užveriamas skydu, prie kurio pritvirtinti restauruoti
paveikslo aptaisai. Visą šį unikalų kūrinį įrėmina autentiški
restauruoti ir drožinėti rėmai.
Tikslių duomenų, kada ir kaip Pivašiūnų bažnyčioje atsirado
Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas, nėra. Pagal pasakojimus, jį
veikiausiai iš Turkijos ar kitų tolimų kraštų parvežė pirmosios
Pivašiūnų bažnyčios fundatorius Jonas Klockis.
Kiti pasakojimai –
kad jis rastas miške ir atneštas į bažnyčią arba kad jį padovanojo
kažkoks ponas. Žmones itin stebino, kad paveikslas išliko per visas
negandas.
Per 1988-ųjų Žolinės atlaidus kardinolas Vincentas Sladkevičius
vainikavo malonėmis garsėjantį paveikslą Šv. popiežiaus Jono
Pauliaus II dovanotomis karūnomis ir suteikė jam Nuliūdusiųjų
Paguodos titulą.
