Ketvirtadienį pačioje Gedimino prospekto pradžioje esanti nedidelė „Vero Cafe“ tinklo kavinė tapo fotografų susibūrimo vieta. Čia buvo atidaryta pirmoji projekto „Vaizdų biblioteka“ paroda. Kavinės sienas papuošė Ramūno Danisevičiaus ir Sauliaus Žiūros fotografijos. Pirmieji parodos žiūrovai buvo apdovanoti atvirukais su fotografų autografais.
Lietuvos spaudos fotografų klubo projektas „Vaizdų biblioteka“ – tai fotografijos profesionalų atvirukų serija. Iki šiol juos galima būdavo įsigyti tik „Mint Vinetu“ knygyne ar fotografijos galerijose.
Tačiau ten juos galėjo pamatyti tik nedaugelis vilniečių ar miesto svečių. „Lietuvos ryto“ fotografui R.Danisevičiui kilo mintis atnešti juos į populiarią kavinę, kurioje kasdien užsuka ir studentai, ir turistai.
Jis sugalvojo ir šiai akcijai tinkantį šūkį: „Nori siųsti žinutę – siųsk atviruką“. Fotografo manymu sms žinučių amžiuje gauti tikrą atviruką – maloni staigmena ir didžiulis malonumas.
„Ši mūsų tinklo kavinė – viena seniausių Vilniuje. Jau ir anksčiau esame rengę čia parodų, todėl išgirdę R.Danisevičiaus pasiūlymą pardavinėti originalius atvirukus, nusprendėme, kad būtų gerai, jei žmogus pirkdamas atviruką, čia pat ant sienos galėtų matyti ir patį kūrinį“ , – sakė Laura Zigmantė, „Vero Cafe“ rinkodaros vadovė.
Ji patvirtino, kad greitai norintys galės ne tik už 2 eurus nusipirkti atviruką, bet ir už kiek didesnę sumą – jiems patikusį fotografo darbą nuo sienos. Taigi, atsigėrus kavos ir nusipirkus kūrinį, nebereikės blaškytis po parduotuves ar galerijas, o galima bus keliauti tiesiai į gimtadienį ar kitą šventę.
Paklaustas, kaip sumanė leisti fotografų atvirukų seriją, Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis sakė, kad „Vaizdų biblioteka“ – tai, kas tikra ir nuoširdu. Jos idėja – kolegų kūrybos sklaida, noras pasidalinti su visuomene fotografų kūriniais.
„Smagu, kad fotografijos nedūlėja kur nors kompiuteryje, o patenka žmonėms į rankas“, – džiaugėsi vienas pirmosios parodos dalyvių S.Žiūra. Vilniaus savivaldybėje dirbantis fotografas gimęs ir užaugęs Vilniuje, Kalvarijų gatvės prieigose, todėl kartais sunku surasti įdomių vaizdų.
Tačiau jo miesto peizažai, nuspalvinti ryškiai oranžine saulėlydžio spalva, patraukia akį vos įžengus į kavinę. Be to, šis fotografas turi ir vieną puikiausių, ne visiems pasiekiamų Vilniaus regyklų – gali fotografuoti iš savivaldybės dangoraižio aukštybių.
„Tai vizualinės kultūros projektas, turintis edukacinę prasmę. Norėjosi parodyti, kad niekur nedingo klasikinei fotografijai būdingas sustabdytos akimirkos grožis bei nuoširdumas, kad ir šiandien fotografas gali puikiai išsiversti be sudėtingų manipuliacijų“, – fotografijų atrankos principus atvirukams pakomentavo J.Staselis.
Pasak jo kavinėje nusipirkus kiek didesnį nei įprasta atviruką galima išsiųsti draugui, o gal nepažįstamajam ar nepažįstamajai, kuri ką tik išskubėjo, palikusi lašelį kavos puodelyje ir netyčia brūkštelėjusi adresą ant servetėlės. Ne elektroninio, o paprasto pašto adresą.
„Galite sakyti, kad tai primena ištrauką iš praėjusio amžiaus filmo, tačiau žmonės jau pasiilgo ir tokio tikro bendravimo, kai žvelgiama ne į ekraną, o į akis, ir ant popieriaus atspausdinto nevienadienio atvaizdo“, – įsitikinęs vienas projekto iniciatorių.
Tame pačiame pastate kaip ir jau senokai uždaryta „Literatų svetainė“ įsikūrusioje kavinėje iškiliausių spaudos fotografų parodos bus keičiamos kas du mėnesius, o nauji atvirukų rinkiniai atsiras gerokai dažniau – kartą per savaitę ar dvi.
Ta proga norisi pridurti, kad Lietuvių kalbos komisija rekomenduoja skirti žodžių „atvirukas“ ir „atvirlaiškis“ reikšmes: atvirlaiškis – bet koks laiškas, siunčiamas ne voke, o atvirukas – tai pašto lapelis su meniniais vaizdais, nuotrauka, parduodamas turistams ir kaupiamas kolekcininkų.
