Penktadienį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje Vilniuje atidarytą parodą „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ per savaitgalį aplankė daugiau kaip 700 žmonių.
Pirmą kartą į Lietuvą atvežta tikrai muziejinio lygio senojo kinų meno kolekcija, kurios eksponatai tokie seni ir tokie vertingi, kad organizatoriai net nenori atskleisti, kiek kainavo jų draudimas.
Seniausi „Šilko kelio“ eksponatai datuojami XI amžiumi prieš Kristų, kai valdė Vakarų Džou (1046–771 m. pr. Kr.) dinastija. Naujausi – iš XVI amžiaus, garsiosios Mingų (1368–1644) dinastijos laikų. Daugiausia tai – archeologiniai radiniai iš imperatorių, įtakingų dvasininkų ir turtingų šeimų kapaviečių.
Kad po mirties netektų badauti
Vos įžengus į parodą krenta į akis gana dideli, kelių aukštų namukai. Jie skirti laidojimo ritualui. Šalia keramikinio namelio – prūdas su žuvimis, bokštelyje – sargas, o šalia – žmogelis, net sulinkęs nuo sunkaus maišo. Akivaizdu, kad pasirūpinta, jog turtingos šeimos atstovui, kurio kape buvo surasta ši kompozicija, po mirties tikrai netektų šalti ar badauti.
Muzikantai, tarnaitės ir net eunuchai galėjo būti naudingi šeimininkui, todėl visų jų figūrėlės lydėjo jį į paskutinę kelionę.
Ilgoje kelionėje galėjo praversti ir šilta megzta kepuraitė, šilkiniai bateliai, susiūti aukso siūlais, bronzinis veidrodis, drožinėtos raginės šukos, indai vynui ar kosmetikai skirtos plokštelės, drakoną primenantis nefrito pakabutis ar kupranugario formos auksiniai papuošalai.
Gabentas šilkas ir porcelianas
Kupranugaris – Šilko kelio simbolis. Parodoje yra ir daugiau jo atvaizdų – įdomių keraminių figūrėlių.
Dauguma parodos eksponatų rasti Henano provincijoje, esančioje Geltonosios upės vidurupyje ir žemupyje, kuri laikoma Kinijos kultūros lopšiu. Kiti – Sindziango uigūrų autonominiame regione, per kurį ėjo garsusis Šilko kelias. Tų regionų smėlėtose žemėse išliko ypač daug senųjų vertybių. Per daugelį amžių nesuiro net ir šilkiniai audiniai, kuriuos galima pamatyti ekspozicijoje.
Šilko kelias – ta daugelio kelių visuma, senoji transporto ir prekybos arterija, kuria iš Kinijos į Europą Viduramžiais buvo gabenamas šilkas ir kitos prabangos prekės. Jis prasidėjo Kinijoje, o baigėsi Romoje.
Viena svarbiausių to meto prekių, davusių pavadinimą visam keliui, buvo šilkas. Kinai natūralų šilką gaminti ir naudoti pradėjo prieš beveik 5000 metų, o Europoje jis paplito tik Viduramžiais. Daugelį amžių jis gabentas iš Kinijos ir buvo brangesnis už auksą.
Ne mažiau populiarus Europoje buvo ir kinų porcelianas. Parodoje visa vitrina skirta garsiajam Mingų dinastijos porcelianui, kuris inspiravo ir pirmųjų porceliano manufaktūrų atsiradimą Europoje.
Buvo rodyti ir Niujorke
Senąsias vertybes iš Kinijos palydėję muziejininkai nepasakojo, kokiu būdu trapūs porceliano ar keramikos dirbiniai tais laikais buvo saugiai gabenami kupranugariais.
Šį kartą jos iš Kinijos į Europą atkeliavo saugiuose konteineriuose su specialiais laikikliais, kurie neleido joms net pajudėti. Parodoje kiekvienoje vitrinoje sumontuoti specialūs temperatūros ir drėgmės matuokliai, o apšvietimas neviršija 50 liuksų, kad neišbluktų eksponatų dažai.
Tiesa, senosios kinų dailės kolekcija į Vilnių atkeliavo ne tiesiai iš Kinijos, o iš Latvijos meno muziejaus „Rygos Birža“, kurio specializacija – užsienio dailė. Būtent Rygos muziejininkų prašymu ši paroda parengta Kinijoje, pasinaudojus net trijų žinomų šalies muziejų fondais.
Tai, kad į Rygą, o dabar ir į Vilnių atvežti ypač vertingi ir meniniu požiūriu įdomūs eksponatai liudija tas faktas, jog dalis šios parodos darbų jau buvo rodyta Niujorko „Metropolitan“ muziejaus parodose. Svarbu ir tai, kad visoje parodoje yra vos dvi kopijos, tiksliau – sienų tapybos replikos, visi kiti eksponatai – originalai.
Bronzinis drakonas – kaip lego
Apie realią galimybę atsivežti šią parodą iš Latvijos lietuvių muziejininkus informavo Lietuvos kultūros ataše Kinijoje Agnė Biliūnaitė. Po sėkmingų derybų Kinijos muziejininkai ne tik palydėjo eksponatus nuo Rygos iki Vilniaus, bet ir kelias savaites kartu įrenginėjo ekspoziciją, fotografijomis dokumentuodami kiekvieną jos etapą.
„Kinai norėjo parodyti savo kultūros įvairovę, todėl čia galime pamatyti ir nefrito dirbinius ir porcelianą, ir tapybą ant šilko, juvelyriką, aukso dirbinius ir nepaprastai įspūdingas bronzos skulptūras“, – sakė parodos „Šilko kelias“ koordinatorius Skaistis Mikulionis.
Įdomu, kad parodos simboliu tapusi daugiau nei dviejų su puse tūkstantmečių senumo skulptūrėlė „Bronzinė pabaisa. Pavasario ir rudens periodas“ buvo pagaminta taip, kad ją galima būtų ją sumontuoti iš atskirų dalių kaip kokią lego figūrėlę. Mat ji – ne vien puošmena, bet ir atrama kinietiškiems būgnams, kuriais būdavo grojama per rūmų šventes.
Parodys ir N.Rericho kūrinius
Paroda „Šilko kelias. Senoji Kinijos dailė“ surengta minint dvidešimt penktąsias Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metines.
Ji pradeda Rytų meno parodų ciklą, kuris įvairiuose Lietuvos dailės muziejaus filialuose tęsis beveik visus metus.
Vasario pradžioje Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatyti N.Rericho sukurti Tibeto, Kinijos ir Mongolijos vaizdai. Kovo mėnesį Radvilų rūmų muziejų atkeliaus K.Nikolskajos užmirštos Egipto architektūros fotografijos, o liepos mėnesį Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje bus atidaryta įspūdinga Japonų kaligrafijos paroda.
Paroda „Šilko kelias“ surengta minint dvidešimt penktąsias Kinijos Liaudies Respublikos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių ryšių užmezgimo metines. Ji veiks iki balandžio 18 dienos.
