Jų tyrimo išvados paremtos 2092 darbų analize. Tarp jų buvo Parkinsono liga sirgusių pasaulinio garso menininkų S.Dali ir Norvalo Morrisseau bei dviejų dailininkų W.de Kooningo bei Jameso Brookso, kurie kentėjo nuo
Alzheimerio, paveikslai.
Palyginti buvo paimti Marko Šagalo, Pablo Picasso ir Claude Monet, kurie, kiek yra žinoma, nesirgo neurodegeneracinėmis ligomis, darbai.
„Mediciniškai visada bus labai svarbu kuo anksčiau sužinoti, kad tu turi problemą“, – sakė viena tyrimo autorių Alex
Frosythe iš Liverpulio universiteto.
Darbai buvo vertinami pasitelkiant jų fraktalinę analizę, kuri buvo naudojama anksčiau paveikslų kopijoms identifikuoti. Fraktalai dažnai yra apibūdinami kaip „natūros pirštų atspaudai“.
W.de Kooningo ir J.Brookso potėpiai ėmė prarasti savo sudėtingumą, kai jie sulaukė 40 metų – gerokai anksčiau, nei dailininkams buvo nustatyta Alzheimerio diagnozė.
S.Dali ir N.Morrisseau vidutiniame amžiuje buvo pastebėtas „fraktalinės dimensijos“ padidėjimas, kuris pradėjo mažėti menininkams baigiant šeštąją dešimtį.
Vaistų sukelta Parkinsono liga S.Dali buvo diagnozuota tik tuomet, kai jis sulaukė 76 metų ir pradėjo drebėti jo dešinioji ranka. N.Morrisseau šios diagnozės sulaukė būdamas 65 metų. O M.Šagalo, C.Monet ir P.Picasso darbuose potėpiai ilgainiui darėsi tik sudėtingesni.
„Tikiuosi, kad šis tyrimas privers daug anksčiau susimąstyti apie tai, kas vyksta smegenyse“, – sakė A.Forsythe.
„Demensija sergantys žmonės susirūpina, kad blogėja jų atmintis. O (paveikslai) parodo tai, kas vyksta, daug anksčiau“, – kalbėjo ji.
Ši studija patvirtina ir kitų tyrimų išvadas. Pavyzdžiui, mokslininkai pastebėjo JAV prezidento Ronaldo Reagano kalbos įgūdžių laipsnišką degradavimą 1980-aisiais, gerokai anksčiau, nei 1994 metais jam buvo nustatytas Alzheimeris.
Šis straipsnis išspausdintas Amerikos psichologų draugijos žurnale „Neuropsychology Journal“.
