Siužetui tiko ir šuo
Panevėžio dailės galerijoje atidaryta itin originali žinomo panevėžiečio tapytojo O.Juškos paroda „Senos istorijos. Stacijos“.
Savita maniera nutapytose drobėse nereikėtų ieškoti biblinės autentikos, tikslių religinių siužetų kopijų. Autorius žiūrovą veda savų vizijų takais, jo sakraliniame cikle vyrauja jaukūs žalsvi tonai, į epizodus įsiterpia netikėtos detalės.
„Pradarau vieną dieną duris, į dirbtuvę įbėga šuva, taip paveiksle atsiranda kitokie niuansai“, – per parodos atidarymą pasakojo O.Juška.
Akylesni žiūrovai menininko drobėse įžiūrėjo lietuvišką tapatybę, sakė, kad atsitraukus kelis žingsnius ir kiek prisimerkus, paveiksluose išryškėja trys pagrindinės spalvos: geltona, žalia, raudona.
O.Juškai ši paroda yra kūrybinės sukakties vaisius: lygiai prieš 30 metų jis ėmė rengti personalines ekspozicijas, šioji paroda jau 24-oji.
Draugavo su Tėvu Stanislovu
O.Juškos gyvenime religija visad turėjo svarbią reikšmę. Kryžiaus kelio vaizdiniai į sąmonę jam įstrigo dar vaikystėje, pirmą kartą juos išvydus Joniškėlio, kuriame augo, bažnyčioje.
Jį, dar pyplį, auklė veda pasivaikščioti ir klausia: „Tai kur šiandien eisim – į žaislų parduotuvę ar į bažnyčią?“ Žaislų parduotuvė įspūdžio nedarė, o štai paslaptingosios kryžiaus kelio stotys viliojo vaiką dar ir dar kartą jas apžiūrėti.
Dievo namai, ten tvyranti atmosfera ir religinis menas O.Jušką traukė visą gyvenimą. Menininkas yra aplankęs daugybę bažnyčių, jis draugavo su Tėvu Stanislovu. Dar ir dabar Paberžės bažnyčioje yra likusių O.Juškos drožtų rėmų.
Kalčiausias – klasikas
„Kad atsirado ši paroda, kalčiausias yra „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas. Jis mano žmonos senelei Uršulei, kuri Anykščių bažnyčioje giedojo solo, padovanojo maldaknygę. Toji maldaknygė atsidūrė mūsų namuose. Pernai po Naujųjų metų buvo apėmusi religinė nuotaika, varčiau maldaknygę, o kadangi nesu atsparus meno virusui, jį ir pasigavau. Buvom kaip tik nusipirkę baldus, juos išpakavus liko kartono, ant jo ir ėmiau piešti eskizus“, – paveikslų atsiradimo istoriją pasakojo tapytojas.
Eskizais darbas galėjo ir baigtis, bet draugai pagyrė ir O.Juška užsisakė porėmius drobėms, o tada jau ėmė tapyti aliejumi.
Įkvėpimo – kankinių gyvenime
Viso ciklo siužetinė linija ta pati: Kristus neša savąjį kryžių, bet jis, pagrindinis paveikslo personažas, vis kitoks – vienur graikiškų, kitur slaviškų bruožų.
„Čia nebuvo užsakymas, laisva valia pasirinkau, ką tapyti, tad galėjau leisti sau pažaisti“, – apie kūrybinę virtuvę atviravo menininkas.
Lietuviškose kryžiaus kelio stotelėse atsirado ir mados šou aktorės, buvusio modelio iš Taivano veidas, ji yra O.Juškos feisbuko draugė, iš ten atvaizdą ir „pasiskolino“. Panevėžietis su mergina iš tolimos šalies nedaug bendrauja, bet gražuolė yra didelė O.Juškos meno gerbėja, palankiai įvertina kiekvieną socialiniuose tinkluose rodomą naują kūrinį. Ji pati taip pat menininkė, lieja akvareles.
„Manau, čia ne paskutinis sakralinio meno bandymas. Noriu pasižvalgyti į Senąjį Testamentą, į šv.Agotos ir kitų kankinių gyvenimus. Nežinau, kiek šitas ciklas gyvuos, paprastai mano darbai skirti pertapyti, juk žinot, dažnai ant tos pačios drobės tapau iš naujo“, – neslėpė autorius.
Parodos atidarymo proga gerbėjai O.Juškai dovanojo teptukų. Menininkas paatviravo, jog šis ciklas taip pat nutapytas dovanotomis priemonėmis.
