Išeivijos skulptoriaus A.Mončio 95-ųjų gimimo metinių proga Vytauto Kasiulio dailės muziejuje surengta paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Jolis Marteliai (1896–1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“.
Žemaitis skulptorius A.Mončys garsėjo spalvingu talentu, tvirtu charakteriu ir darbštumu.
Menininko kūryba formavosi pokario Paryžiuje, kur jis gyveno nuo 1950-ųjų.
Prancūzijoje jis praleido keturiasdešimt trejus metus.
Besidairant po gausų A.Mončio palikimą galima surasti įvairios kūrybos, nagrinėtos skirtingais skerspjūviais, aptikti analogų ir panašumų su Paryžiaus mokyklos praėjusio amžiaus 6–9-ojo dešimtmečių meniniu kontekstu.
Skulptūras kūrė ir uošvis
Naujos parodos idėja: parodyti artimiausią A.Mončiui prancūziškąją meno aplinką – tuos dailininkus, kurie buvo ne tiktai kolegos, bet ir artimieji bei bičiuliai.
Tai skulptoriai dvyniai Janas, kuris buvo skulptoriaus uošvis, ir Jolis Marteliai, taip pat architektas, dizaineris ir mecenatas Francis Turbilis, su kuriuo lietuvį siejo ilgametė draugystė, bendros parodos, artimas šeimų gyvenimas.
F.Turbilis buvo A.Mončio pirmagimio Jeano Christophe’o krikštatėvis.
Brolių Martelių kūryba Lietuvoje rodoma pirmą kartą. Šie menininkai buvo ryškios Prancūzijos XX a. dailės figūros.
Jie kūrė plakatus, reklamą, apipavidalino interjerus, bendradarbiavo su žinomu tarpukario prancūzų architektu Robert’u Mallet-Stevensu.
Dvyniai daugumą kūrinių pasirašinėjo abu, laikėsi bendrų kūrybos nuostatų, tad ir apie kūrybos stilistinius požymius reikėtų kalbėti kaip apie vientisą autorių meninę poziciją.
V.Kasiulio muziejuje galima pamatyti Martelių skulptūras, plakatus ir piešinių kolekciją. Vienas įdomiausių eksponatų – kubistinio medžio projektas.
Pagal jį buvo išlieti keturi puspenkto metro aukščio gelžbetonio medžiai, skirti 1925 m. vykusios Tarptautinės dekoratyviosios ir pramoninės dailės parodos Paryžiuje Transporto ir turizmo paviljono sodui.
Darbai puošė interjerus
F.Turbilis ne tik užsiėmė architektūra ir baldų projektavimu, bet ir sukūrė savitų tapybos darbų, akvarelių, stilingų medžio skulptūrų.
Autorius turėjo gerą stiliaus pojūtį. Jis atsiskleidžia iš vieno medžio kamieno išskaptuotose abstrakčiose skulptūrose-objektuose.
Yra išlikę nemažai F.Turbilio sukurtų interjerų nuotraukų, kuriose regime kambariuose ant staliukų ar lentynų išdėliotus A.Mončio paukščius, moterų figūrėles, kabančius veido profilius, metalinius šviestuvus, stalo lempas. Tikriausiai paskatintas F.Turbilio lietuvis skulptorius ir susidomėjo taikomąja skulptūra.
Juk A.Mončys projektavo staliukus, kalė metalo pertvaras, vaistinių iškabas, durų rankenas, stalo žibintus, šviestuvus. Nematyti eskizai „Kryžiaus keliui“
Žemaičio darbų kolekcijoje yra didelių medžio darbų, švino skulptūrų, gofruotojo kartono koliažų, piešinių, akvarelių.
Tačiau žavi ir jo mažoji akmens plastika, ir jo sukurtos kaukės, švilpiai.
Į parodą iš Paryžiaus atkeliavo ir pirmoji, 1963 metais skulptoriaus sukurta kalkakmenio grandinė.
Nuo jos ir prasidėjo ilgametis populiariųjų grandinių skulptūrų kūrimas.
Parodoje rodomi ir ne tokie žinomi A.Mončio metalo dirbiniai, atlikti su autoriui būdingu lengvo humoro, pokšto, formų žaismės prieskoniu, – „Čigonė“, „Žandaras su pypke“.
Išskirtinis parodos akcentas – Lietuvoje dar nerodyti A.Mončio eskizai „Kryžiaus keliui“ (1925 m.), skirti Šv.Marcelino bažnyčiai Lane.
Į meno albumus ir katalogus retai įtraukiami kūriniai leidžia geriau suprasti, kokių intencijų dailininkas turėjo perkeldamas Kristaus veido motyvus į akmeninius stacijų vaizdus.
„Paryžius mane nušlifavo“, – rašė skulptorius.
Praėjusio amžiaus 6–9-ojo dešimtmečių A.Mončio skulptūrose, koliažuose, piešiniuose yra ir XX a. pirmosios pusės art deco stilistikos atgarsių, ir pokarinės skulptūros atstovų (Henry Moore’o, Hanso Arpo, Henry Laurens’o, Constantino Brancusi) išpuoselėtos plastikos ženklų.
Per ilgus emigracijos metus dailininkas neprarado gimtųjų šaknų, subrandino savo stilių ir puoselėjo laisvą kūrybos dvasią, kurią skleidė Paryžiaus meninė aplinka.
Paroda „Antanas Mončys (1921–1993) ir jo aplinka: Janas ir Joëlis Marteliai (1896–1966), Francis Turbilis (1925–1991). Skulptūra, tapyba, koliažai, piešiniai“ V.Kasiulio muziejuje veiks iki 2017 m. kovo 26 d. Bilieto kaina – 1,8 euro.
