Muziejaus oponentai sakė, kad viena geriausių Suomijos sostinės
vietų priešais prezidentūros rūmus būtų buvusi atiduota „meno
„McDonald's“, taip pavadindami Guggenheimo muziejų tinklą
įvairiuose miestuose, tarp jų – Niujorke, Bilbao ir Venecijoje.
Tačiau projekto šalininkai įrodinėjo, kad dabar ta vieta
naudojama kaip automobilių stovėjimo aikštelė ir kad muziejus
padidintų turizmą.
Po kelias valandas trukusio ir iki ketvirtadienio paryčių
užtrukusio debatų maratono 53 tarybos nariai balsavo prieš
muziejų, o 32 – už jį.
Pastangos pastatyti Helsinkyje Guggenheimo muziejų prasidėjo dar
2011 metais, bet projektą persekiojo finansavimo problemos ir
politinė opozicija.
2015 metais prancūzų architektų studija „Moreau Kusunoki
Architectes“ laimėjo tarptautinį konkursą, kuris buvo
organizuotas siekiant suteikti projektui pavidalą. „Moreau Kusunoki
Architectes“ koncepcija buvo rūsčių stačiakampių paviljonų
grupė ir švyturį primenantis bokštas.
Konkurso vertinimo komisija nusprendė, kad projektu išreiškiama
„didelė pagarba vietai“, bet per miesto tarybos posėdį kai
kurie jos nariai vadino jį „bunkeriu“.
Dauguma oponentų nerimavo dėl muziejaus kainos – maždaug 130
mln. eurų, kurių 80 mln. būtų turėjęs sumokėti Helsinkio
miestas. Be to, sostinė būtų turėjusi suteikti garantijas dėl dar
35 mln. eurų paskolos.
JAV įsikūręs Solomono R.Guggenheimo
fondas per 20 metų būtų paėmęs maždaug 18,4 mln. eurų už savo
garsiojo prekės ženklo paskolinimą muziejui.
