Paroda atidaryta A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune. Ji veiks iki 2017 metų sausio 29 dienos.
Buvo tikras romantikas
Tapyba A.Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą. Nuo pirmųjų studentiškų darbų sukūrimo iki devyniasdešimties metų jubiliejaus sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai.
Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A.Žmuidzinavičiaus, kaip realizmo krypties atstovo, kelią. Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus. Ne eksperimentuoti, ieškoti, kovoti naujose užgimstančiose meno srovėse, bet jausti ir žavėtis, būti tikru romantiku, o kartais simbolistu.
Gal tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal pirmo mokytojo autoritetas. Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingomis. Ir vėliau, po kelerių metų buvimas Paryžiuje, menų sostinėje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį. Kaip pats sakydavo, „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais.
Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose.
Pamatys ir geriausią darbą
Antano ir Marijos Žmuidzinavičių namuose pirmo aukšto ekspozicijoje lankytojams pristatomi dailininko kūriniai iš muziejų fondų bei privačių kolekcijų. Eksponuojami Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomi tapybos darbai.
Vertingi, išskirtiniai ir retai matomi kūriniai parodai maloniai paskolinti A. ir M. Žmuidzinavičių anūkų, proanūkių. Ypatingi istorinės, kultūrinės atminties atspindžiai įamžinti advokatų dr. Jauniaus Gumbio bei Rolando Valiūno privačių kolekcijų darbuose. Dr. J.Gumbio dėka A.Žmuidzinavičiaus namuose eksponuojamas vienas garsiausių dailininko Antano Žmuidzinavičiaus peizažų – „Dzūkų bajorų kaimelis II“ (1910 m.). Ilgus metus šio paveikslo istorija nebuvo žinoma.
Dailininkas A.Žmuidzinavičius šį kūrinį įvardijo geriausiu savo darbu.
Tai reta ir unikali galimybė išvysti Kurciniškių kaimą autentiškoje XX a. pr. aplinkoje. 1906 m. sukurtas paveikslas „Dzūkų bajorų kaimelis I“ yra Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus nuosavybė ir eksponuojamas kartu su išgarsėjusiu vėlyvesnio laikotarpio pakartojimu.
Iš viso muziejaus lankytojai galės išvysti daugiau nei du šimtus įvairaus laikotarpio autoriaus kūrinių, eksponuojami ir garsieji mažieji etiudai.
Paroda minint dailininko 140-ąsias gimimo metines surengta ne tik pirmame memorialinių namų aukšte. Autentišku interjeru ir eksterjeru alsuojantys namai apie dailininko gyvenimą ir kūrybą byloja visuose muziejaus ekspozicijų aukštuose.
Sukosi laiko verpetuose
A.Žmuidzinavičius (1876–1966) – iškili Lietuvos valstybės asmenybė. Dailininkas, visuomenininkas, pedagogas, žmogus, gyvenęs radikalių Lietuvos istorijos pokyčių laikotarpiu. Pirmosios lietuvių dailės parodos rengėjas, Lietuvių dailės draugijos ilgametis pirmininkas, šaulys, Lietuvos šaulių sąjungos vadovas, skautas dvasia ir gyvenime, aistringas keliautojas.
A.Žmuidzinavičius – vienas žinomiausių peizažo meistrų. Tačiau negalima pamiršti, jog tai buvo aktyvus visuomenininkas, kovotojas, stovėjęs prie Lietuvos valstybingumo pamatų, patyręs besikeičiančio laiko (politinių santvarkų) verpetus.
Patriotiškumo, tautinio identiteto apraiškos kūryboje – paveikslai su tautine simbolika, Vyčio vaizdavimas.
Svarbus dalyvavimas komisijose, nustatant tautinės vėliavos spalvas, rengiant projektus besikuriančios valstybės kariuomenės uniformoms, įvairių ministerijų ženklų projektų kūrimas, vadovavimas Meno departamentui, taip pat ir nenutrūkstantis ilgametis darbas su studentais.
