Laisvės alėja būtų įdomesnė, jei joje atsirastų originalių skulptūrų ir kitų meno kūrinių. Ši idėja – nenauja. Jau sovietmečiu rekonstruotoje alėjoje buvo pastatyta keletas skulptūrų. Dar vienas didesnis bandymas paversti alėją skulptūrų galerija buvo įgyvendintas prieš 10 metų.
Kai kurios skulptūros atrado savo vietą, ir kauniečiai jas pamėgo. Kitos, nors ir buvo patrauklios, iš Kauno iškeliavo. Yra ir tokių, kurios stovi tarsi niekam nereikalingos šiukšlės.
Matydami šiuos ir kitus įvairiais metais Laisvės alėjoje atsiradusius kūrinius kauniečiai svarsto, koks likimas jų laukia.
Miesto valdininkai žada, kad meno kūriniai, turintys savo šeimininkus, kauniečius džiugins ir toliau. Kai kurių skulptūrų likimas bus sprendžiamas, kai Laisvės alėjos remonto darbai prasidės būtent tose vietose, kur jos stovi.
Tuo tarpu jau kalbama apie naujus meninius akcentus, kurie atsiras miesto centre ir senamiestyje, nes savivaldybė surengė idėjų konkursą „Kauno akcentai“.
„Sapnas“ liko savo vietoje
Laisvės alėjos rekonstrukcijos nepatogumus ištverti teks ne tik miestiečiams, bet ir alėjoje stovinčioms skulptūroms.
Toks išbandymas jau teko Nepriklausomybės aikštėje esančiam skulptoriaus Leono Striogos kūriniui „Sapnas“. Po Laisvės alėjos rekonstrukcijos sovietmečiu 1987 metais sukurtą skulptūrą kauniečiai pamėgo.
Miestiečiai dažnai ilsėdavosi ant greta „Sapno“ pastatytų suolų. Vaikai ant jos mielai karstydavosi.
Prasidėjus pėsčiųjų gatvės rekonstrukcijos darbams skulptūra iš savo vietos nebuvo iškelta. Darbininkai triūsia aplink ją, o meno kūrinys tarsi budriai stebi vykstančius darbus.
„Langą“ perkėlė tolėliau
Juliaus Varnausko kūrinys „Langas“ ties A.Mickevičiaus gatve, kaip ir 10 kitų skulptūrų Laisvės alėjoje, atsirado prieš 10 metų.
Tada skulptoriai buvo surengę projektą „Laisvės alėja – skulptūrų galerija“.
Skulptoriaus sumanymas, kai kūrė „Langą“, buvo įdomus. „Langas“ – tai ant trikojo pastatytas akmuo su viduryje iškirstu langu. Žvelgdami pro jį kauniečiai galėjo matyti tarsi įrėmintą Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią.
Dabar skulptūra patraukta į tą alėjos dalį, kurios darbai dar nepalietė.
Skulptūra stovi suniokota
To paties projekto metu sukurtos skulptūros Artūro Burneikos „Pavasaris“ ir Donato Dovidavičiaus „Pilnas“ tebestovi prie Miesto sodo.
Kitų tuo metu specialiai alėjai pagyvinti gimusių meno kūrinių likimai skirtingi.
Apgailėtinai atrodo greta buvusio „Merkurijaus“ įkurdintas Algimanto Šlapiko „Bagažas“. Iš marmuro sukurta skulptūra, paguldyta ant grindinio, anuomet buvo papuošta vario rankenomis.
Šis kūrinys pamažu vis labiau niokojamas. Jo detalės tai ištampomos, tai vėl sustumiamos į krūvą. Metalinių rankenų nelikę nė kvapo.
Mieli kūriniai dingo
Pamažu iš Laisvės alėjos dingo ir kitos anuomet kurtos skulptūros. Pirmasis nunyko Mindaugo Jurėno kūrinys „Liniuotė“.
Nebėra alėjos pabaigoje stovėjusio Kęstučio Lanausko „Laivo“. Menininkas jį namo išsigabeno 2016 metais.
Iš Nepriklausomybės aikštės į Ąžuolyną iškeliavo Simono Šidlausko „Lašas po lašo“.
Kauniečiams iki šiol malonius prisiminimus kelia dar dvi skulptūros, kurias miestiečiai mėgo.
Prie Nacionalinio Kauno dramos teatro keletą metų puikavosi Vytauto Umbraso „Micė“ – žavinga katė su sparnais. Kadangi Kauno valdžiai jos nereikėjo, skulptorius katę 2012 metais pardavė Visagino miestui.
Iš alėjos išriedėjo ir Stasio Žirgulio „Kėdė“, stovėjusi priešais Centrinį paštą. Ją menininkas 2014 metais perleido Vilniaus miestui.
Trukdė valyti grindinį
Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skulptorių sekcijos vadovas M.Jurėnas buvo vienas projekto „Laisvės alėja – skulptūrų alėja“ dalyvių.
Prisimindamas anuometinę situaciją skulptorius pasakojo, kad jo darbas „Liniuotė“ iš Laisvės alėjos dingo tik dėl to, kad trukdė komunalininkams valyti grindinį.
„Tais laikais menininkai turėjo entuziazmo. Jie norėjo papuošti miestą, tačiau tuometei valdžiai skulptūrų nereikėjo. Miestas jų neįsigijo. Todėl meno kūrinių likimai susiklostė skirtingai“, – prisiminė M.Jurėnas.
Kitas tuometinio projekto dalyvis A.Šlapikas, kurio „Bagažas“ teberiogso apleistas, įsitikinęs, kad dabartinė miesto valdžia meno kūrinius vertina labiau.
„Teko kalbėtis su savivaldybės atstovais apie skulptūras, esančias Laisvės alėjoje. Valdininkai kol kas prašė jas palikti. Kai ateis eilė alėjos rekonstrukcijai tose gatvės dalyse, kur kūriniai stovi, jų likimas paaiškės. Gal kai kurias, kaip ir mano „Bagažą“, savivaldybė nupirks. Tada bus prasmė ją restauruoti“, – sakė A.Šlapikas.
„Godumas“ virto „Vertybėmis“
Kelios skulptūros, kurias globoja verslininkai ar savivaldybė, Laisvės alėjoje puikiai prigijo.
Prie vieno banko prieš 10 metų buvo įkurdinta Donato Dovidavičiaus skulptūra. Greta metalinio žmogaus, laikančio didelį akmenį, mėgsta prisėsti ir vaikai, ir suaugusieji.
Galbūt šios skulptūros taip pat nebūtų likę. Tačiau ją įsigijo bankas. Įdomu tai, kad autorius ją buvo pavadinęs „Godumu“. Tačiau kai kūrinio savininkais tapo bankininkai, pavadinimas buvo pakeistas – „Godumas“ virto „Vertybėmis“.
Ar liks savo vietose?
Kauniečiai ypač mėgsta greta restorano „Metropolis“ stovinčią Danieliaus Dolskio skulptūrą. Ji čia atsirado šviesaus atminimo atlikėjo Vytauto Kernagio iniciatyva. Skulptūrą sukūrė Romas Kvintas.
Lapkričio 11 dieną sukaks 9 metai, kai bronzinis legendinis atlikėjas šildo praeivių žvilgsnius.
Koks bus D.Dolskio likimas? Kas laukia Vytauto Didžiojo skulptūros prie Laisvės alėjos ir L.Sapiegos gatvių sankirtos?
Ar remonto darbų metu išliks greta E.Ožeškienės ir Laisvės alėjos sankirtos jau ne vieną dešimtmetį stovinti Eriko Daugulio „Žinia“?
Valdžia jau nepasitiki
Laukdami atsakymų į kylančius klausimus kauniečiai jau aptarinėja naują neseniai savivaldybės surengtą konkursą „Kauno akcentai“.
Menininkai galėjo teikti savo projektus, kokiomis skulptūromis bei kitais meno kūriniais siūlo papuošti miesto centrą ir senamiestį.
Konkurse pristatytos 77 idėjos. Laimėjo 10 projektų.
Vertindami neseniai įvykusį konkursą „Kauno akcentai“ patyrę skulptoriai buvo atsargūs.
„Kadangi anuomet miesto valdžia skulptorius nuvylė, dabar gana skeptiškai vertinau pasiūlymą dalyvauti konkurse. Tikiuosi, kad mano nuomonė pasikeis.
Savivaldybė kūrėjų neapgaus, kūriniai atsiras ir bus prižiūrimi“, – sakė skulptorius M.Jurėnas.
Menininkas mano, kad konkursas vyko per daug skubotai. Todėl, jo nuomone, daugelis dalyvių tiesiog iš savo archyvų ištraukė jau anksčiau sukurtus projektus, o ne kūrė specialiai konkursui.
„Profesionalūs skulptoriai miesto valdžiai siūlė pateiktus projektus ir idėjas vertinti ilgiau, neskubėti. Kitaip kyla pavojus, kad darbai turės ne tokią aukštą meninę vertę, kokios norėtųsi“, – sakė M.Jurėnas.
Pasigedo praktiško požiūrio
Skulptorius A.Šlapikas nebuvo nusiteikęs taip skeptiškai. Jis pats vėl dalyvavo konkurse. Nors menininko darbai nelaimėjo, kaunietis įsitikinęs, kad turėjo siūlyti savo idėjas.
„Jei nieko nedarai, vėliau neturi teisės piktintis, kad miestui meno nereikia“, – sakė A.Šlapikas.
Tačiau ir šis skulptorius mano, kad konkursas „Kauno akcentai“ labiau priminė viešųjų ryšių akciją, nei norą pasirinkti geriausius kūrinius, kurie natūraliai prigytų miesto erdvėse.
„Pamačius pasiūlytus kūrinius susidarė įspūdis, kad ne visi autoriai galvojo ne tik apie idėją, bet ir apie praktišką jos įgyvendinimą. Kai kurie autoriai neapgalvojo, kaip kūriniai ateityje bus prižiūrimi, kaip juos apsaugoti nuo vandalizmo.
Kiti darbai projektuose atrodo patraukliai, tačiau kyla abejonių, ar jie taip pat gerai atrodys, kai bus įgyvendinti realybėje“, – sakė patyręs skulptorius.
Naujus kūrinius savivaldybė žada prižiūrėti
Sigitas Šliažas
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas
„Rekonstruojant Laisvės alėją kai kurios skulptūros liks savo vietoje. Nepriklausomybės aikštėje esantis „Sapnas“ išbandymą išlaikė. Taip pat bus elgiamasi ir su „Žinia“ ar Vytauto Didžiojo paminklu.
D.Dolskio skulptūra greičiausiai kuriam laikui bus iškelta, nes baisu, kad vykstant darbams ji nenukentėtų. Tačiau po Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų ji grįš į savo vietą.
Skulptūrų, kurios buvo kurtos projekto „Laisvės alėja – skulptūrų alėja“ metu, padėtis sudėtingesnė. Tuo metu jų kūrimas buvo finansuojamas iš projektams skirtų lėšų. Tada buvo planuojama, kad jos alėjoje stovės laikinai, kaip parodoje, ir savivaldybė jų neįsigijo.
Dabar turime šį palikimą. Savivaldybė jų įsigyti negali, nes jos buvo kurtos neskelbiant konkurso. Su autoriais kalbamės.
Kai Laisvės alėjos rekonstrukcija prasidės tose vietose, kur jos stovi, teks galutinai nuspręsti jų likimą. Gal autoriai norės kūrinius miestui padovanoti ar eksponuoti laikinai. Ieškosime įvairių būdų, kad išeitis būtų atrasta.
Geresnis likimas laukia meno kūrinių, kurie laimėjo idėjų konkurse „Kauno akcentai“. Jiems sukurti savivaldybė yra skyrusi 170 tūkstančių eurų. Pirmieji darbai, tokie, kaip T.Vosyliaus „Valtis“, greičiausiai bus įgyvendinti jau šiais metais.
Kadangi šių kūrinių atsiradimą inicijavo savivaldybė, ji taps jų savininke ir prižiūrėtoja.“
