Konstitucijos prospekte, priešais Nacionalinę dailės galeriją, išdygusio verslo centro „Quadrum“ plėtotojos Norvegijos nekilnojamojo turto bendrovės „Schage Real Estate“ generalinis direktorius K.T.Hanssenas neabejojo, kad investicijos į meno kūrinius pasiteisina. Tai liudijo ir neseniai baigtas projektas Norvegijoje.
Tarp verslo centre savo vietą radusių meno kūrinių – lietuvio Žilvino Kempino ir norvegų tapytojo, grafiko bei skulptoriaus Kjello Eriko Killi Olseno darbai.
Kol kas kolekcijoje yra penki kūriniai. Tiesa, vienas jų – laikinas. Kipro Petrulio grafitis „Kalba yra tuščia“ puošia dar tik pradėto statyti verslo centro korpuso stogą. Kai po metų kitų korpusas bus statomas toliau, šis kūrinys išnyks.
Dar du meno kūriniai – pirmąsyk Lietuvoje surengto verslo aplinkai skirto meno konkurso „Art in Quadrum“ nugalėtojų darbai. Tai prie centro pastato rytinio įėjimo žibantis neoninis Lauros Kaminskaitės „Kūrinys pasikalbėjimams (su keletu skirtingų posūkių)“ ir vidiniame kiemelyje tarp aukštų pušų išdygęs juodas stulpas – Igno Krunglevičiaus ir Gary Bateso „Apšviečiančios srovės“.
Šio konkurso sumanytojas – meno ir edukacijos centro „Rupert“ atstovas Darius Žakaitis. Pasak K.T.Hansseno, lietuvis vieną dieną tiesiog pasirodė jo biure ir atvirai paklausė, ar jo statomam centrui nereikėtų gero meno.
Nieko apie lietuvių meną nežinantis verslininkas nusprendė pasinaudoti proga ir ne tiktai surengė konkursą, bet ir pats dalyvavo jo vertinimo komisijos darbe.
„Tai buvo puikus dalykas. Mes greitai suradome bendrą kalbą. Apsilankiau Nacionalinėje dailės galerijoje, Šiuolaikiniame meno centre, pamačiau daugelio menininkų darbus. Buvo labai įdomu. Kai visą dieną matai tik statybas, tai norisi pasižiūrėti į dalykus, kurie tau suteikia kitokios energijos. Deja, dažniausiai tam tiesiog pritrūksta laiko“, – sakė K.T.Hansenas.
Konkurso komisijos narė menotyrininkė Lolita Jablonskienė pastebėjo, kad lietuvių menininkams kol kas dar sunku suvokti, kokio pobūdžio kūriniai tinka tokiose vietose kaip verslo centrai.
„Yra parodoms numatyti projektai, mugėms ir kolekcijoms skirti kūriniai, taip pat – šiuolaikinis menas, skirtas verslo aplinkai“, – kalbėjo menotyrininkė.
Jos manymu, daugelis lietuvių menininkų niekuomet nėra kūrę darbų verslo aplinkai, todėl iš keturių dešimčių konkursui pateiktų projektų komisijai pavyko išrinkti vos du tinkamus.
Niujorke gyvenantis Žilvinas Kempinas konkurse nedalyvavo, todėl rengėjai tiesiog užsakė jam sukurti darbą.
„Illuminator 2016“ nėra visai naujas žinomo menininko kūrinys – tai gerokai padidintas ir konkrečiai vietai pritaikytas vienas ankstesnių jo projektų.
Švytintis diskas kuria erdvinio objekto iliuziją, primindamas, kad jo autorius – vienas garsiausių optinių iliuzijų ir kinetinių formų meistrų šiuolaikinio meno pasaulyje.
„Iliuminatorius“, kuris net ir pasibaigus verslo centro darbo valandoms puikiai matomas iš tolo, kartu su švedo K.E.K.Olseno skulptūra „Moteris, siekianti vėjo“ („Woman seeking the wind“) jau suspėjo tapti išskirtiniais Vilniaus meninio peizažo akcentais.
