Anot filosofo, prievartos fenomenas vizualumo kultūroje funkcionuoja kaip dvilypis kodas. Iš vienos pusės, prievarta nuo seno figūravo kaip „draudžiama zona“, kurios specifiką stengtasi griežtai reglamentuoti. Antra vertus, prievarta ne kartą šlovinta kaip rezistencijos forma, sukylanti prieš stagnuojančią „esamą padėtį“ arba „status quo“.
N.Milieriaus pranešime aptartos bendrosios vizualizacijos prielaidos, taip pat išryškinta kinematografinio ir fotografinio prievartos vaizdavimo specifika. Priešinantis prievartai, anot N.Milieriaus, „tiek filosofijos, tiek meno kūryboje svarbiausias - „partizaninis“, rezistencinis potencialas. Žavu, kada kūrybos lengvumas sukyla prieš giliamintišką sunkumą ar, priešingai, sunkumas pasipriešina nepakeliamai lengvybei.“
Filosofas taip pat yra prieš vadinamosios elitinės kultūros prievartą. Bachas, Dostojevskis ir Kafka negali būti visiems reikalingi, taigi nėra ir jokios prasmės juos visiems brukti. Prisiverstinis giliamintiškumas yra pretenzingas ir komiškas.
***
Komiškumo, arba humoro, gerąja prasme nestokoja Tarptautinė fotografijos vasaros mokykla Latvijoje. Ši nekomercinė institucija pasauliui prisistato santrumpa ISSP pagal angliškus žodžius „International Summer School of Photography“ (Tarptautinė fotografijos vasaros mokykla). Greta rimtojo interneto svetainėje pateikiami ir humoristiniai išaiškinimai, tarp jų – ir angliškai: „I Seek Simple Pleasures“ (Aš siekiu paparastų malonumų) arba „Imagine Something Sexy Please“ (Įsivaizduok kažką seksualaus prašau).
Nuo įsikūrimo 2006 metais ISSP įrodė, kad yra viena geriausiai suformuotų dirbtuvių programų pasaulyje. Ši programa ne tik pritraukia pačius geriausius fotografus ir žinovus, tokius kaip Jimas Goldbergas, Alessandra Sanguinetti, Toddas Hido’as, Rogeris Ballenas ir Simonas Norfolkas, dėstyti šioje Tarptautinėje fotografijos vasaros mokykloje, bet ir augina vietinius talentus.
Be vasaros mokyklos, ISSP organizuoja daug kitų veiklų, tarp jų – ir dvejų metų fotografijos edukacijos programą Rygoje bei parodas, bendruomenės meno projektus, rezidencijas, dirbtuves, menininkų diskusijas, „Self Publish Riga“ fotografinių knygų bienalę, kuri įtraukiama į Rygos „Fotografijos mėnesio“ programą.
Gyvai, įdomiai, su keliančiu sveiką pavydą pasididžiavimu apie ISSP veiklą Nidos fotoakademijos klausytojams papasakojo viešnios iš Latvijos: fotografė, rašytoja, kuratorė ir ISSP narė Evita Goze, o taip pat ir fotografė, ISSP projektų vadybininkė bei „Skujas“ menininkų rezidencijos įkūrėja ir kūrybinė direktorė Ieva Raudsepa. Daugiausia vietos savo pranešime viešnios skyrė šiuolaikinės fotografijos mokymuisi ir kitoms ISSP siūlomoms galimybėms.
***
Akademinę ir šviečiamąją nuotaiką pratęsė dailės kritikė ir parodų kuratorė Laima Kreivytė savo paskaita „Kalbantys daiktai: fotografės rašo istoriją“. Dėmesys gyvenamai aplinkai ir daiktų rašomoms istorijoms sieja skirtingų laikų ir kultūrinio konteksto fotografes italę Tiną Modotti (1896-1942), prancūzę Sophie Calle (g. 1953) ir lietuvaitę Aureliją Maknytę (g.1969).
Jų meninė praktika neatskiriama nuo (auto)biografinių tyrimų ir archyvavimo, kai daiktai yra ne fotografijos objektas, bet pretekstas, potekstė ir tęsinys. Laikraščiai, knygos, dienoraščiai – rašytinė ir spausdinta produkcija – ne įformina ar paaiškina vaizdą, bet sutrikdo žiūrėjimo procesą.
Realybė nusilupa reprezentaciją, grynąją estetiką persmelkia egzistencinis maudulys. L.Kreivytė yra surengusi per 50 parodų, iš kurių svarbesnės: Kęstučio Zapkaus tapybos retrospektyva ir Marijos Teresės Rožanskaitės „Rentgenogramos“ Nacionalinėje dailės galerijoje, Lietuvos paviljonas 53-oje Venecijos bienalėje, Baltijos paviljonas trečiojoje Prahos bienalėje, „Space Travelers“, AR/GE KUNST galerijoje-muziejuje Bolzane, „Mediacijos“ Šiuolaikinio meno centre. (Vokietija).
Parodų rengimo subtilybėmis dalijosi kuratorių duetas „Kaetha“ iš Vokietijos – Katja Haustein ir hannah goldstein, savo pasisakymą pavadindamos „Kas toliau?“ Tai simboliškai nuskambėjo Nidos fotomenininkų seminarui ir netgi tarptautiniam šviesoraštininkų judėjimui.
Vokietės kuratorės kalbėjo apie įvairias kuravimo strategijas ir projektus, kurie vyksta už balto galerijos kubo ribų. Vienas iš jų pagrindinių projektų KLEISTER – tai paroda, kuri vyksta viešoje erdvėje, visi vaizdai eksponuojami tiesiog ant miesto sienų.
Kuratorės taip pat aptarė savamokslių kuratorių ir menininkų vaidmenį. Duetą „Kaetha“ domina bendradarbiavimas ir ryšiai tarp menininkų bei įvairūs būdai, kaip alternatyvias erdves išnaudoti parodų projektams.
Katja Haustein fotografuoja savo asmeninėje aplinkoje. Jos darbai eksponuoti Vokietijoje, Švedijoje ir Italijoje. Pastaruosius 15 metų hannah goldstein dirba savidokumentacijos, naratyvinių portretų ir surežisuotų feministinių fotografijų srityje. Jos darbai eksponuoti ne tik įvairiose Europos šalyse, bet ir Australijoje bei Amerikoje.
***
„Kas toliau?“ motyvas vyravo ir diskusijoje apie Lietuvos fotomenininkų sąjungos ateitį, kurioje dalyvavo šios kūrybinės organizacijos vadovas Gintaras Česonis, svečiai iš užsienio Malcolmas Dicksonas (Anglija), Katja Haustein ir hannah goldstein (Vokietija), L.Kreivytė ir Ieva Meilutė-Svinkūnienė (Lietuva). Pagrindinis diskusijos motyvas – kaip sąveikauti tradicinėms kūrybinėms sąjungoms ir naujiems mažesniems meniniams dariniams nuolat kintančioje visuomenėje.
Tomis pačiomis dienomis, kaip ir Nidoje, mieste prie Nemuno vyko festivalis „KaunasPhoto“. Jo svečias iš Šveicarijos Claude-Andre Moser su žmona, lydimi festivalio oprganizatoriaus Mindaugo Kavaliausko, atvyko pasveikinti seminaro „Fotografų susitikimai“ dalyvių. Svečiai papasakojo, kaip jie rengia garsiąsias „Fotonaktis“ kalnų miestelyje Chaux-de-Fonde tūkstančio metrų aukštyje.
Paskutinę seminaro dieną autoritetinga konkurso vertinimo komisija pagrindinį prizą fotoaparatą „Sony RX100 III“ skyrė Tomui Terekui už seriją „FishEye“ („Žuvies akis“). Vertingi prizai teko keturiems seminaro dalyviams pagal temų kategorijas: Ingai Dingai (Neringa – turistinės traukos objektas), Tadui Paviloniui (Neringos kultūriniai ir paveldo objektai), Kristinai Valasevičienei (Miestas ir peizažas) ir Julijai Stanionytei (Konceptualus Neringos pateikimas fotografijos priemonėmis).
Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininko G.Česonio teigimu, tarptautinis fotomenininkų seminaras Nidoje visada buvo ir yra svarbiausia Lietuvos ir užsienio fotografijos bendruomenės susibūrimo vieta. „Rengdami seminaro programą stengiamės išsaugoti gerąsias tradicijas ir tuo pačiu atliepti šiuolaikinio fotografijos pasaulio tendencijoms, siekiame, kad išsitektų skirtingos menininkų patirtys, domimės fotografijos istorijos tyrinėjimais, vaikščiojam fotografijos sąvokos paribiais, nevengiam naujų netikėtų provokuojančių klausimų“.
Kad seminaras vyktų sklandžiai, uoliai padirbėjo Lietuvos fotomenininkų sąjungos administracijos darbuotojai Vilma Samulionytė, Gytis Skudžinskas, Palmira Barkuvienė, Zenonas Chlevinskis, Danutė Sakalauskienė, Klaipėdos skyriaus vadovas Darius Vaičekauskas, savanoriai ir Kauno ir Vilniaus.
* * *
Lik sveika, svetingoji „Agila“ iki kito rugsėjo. Pasak šio centro vadovės Editos Lubickaitės, „Agilos“ darbuotojai daugelį metų laukė pastato renovacijos. Dabar reikalai kiek pasistūmėjo, jau prasidėjo techninio parengimo etapas.
Centras turėtų pasikeisti iš esmės – žiūrovų pakyla bus lengvai modifikuojama. Salės gale ketinama pastatyti milžinišką stiklo sieną, pro kurią atsivers Urbo kalno vaizdas. Parodinė erdvė po rekonstrukcijos taip pat keisis, bus uždaresnė, jaukesnė.
Gal visa tai pavyks įgyvendinti iki ateinančio rudens, kai į Nidą susirinks jubiliejinio 40-ojo fotomenininkų seminaro dalyviai.
