Per šį seminarą vėl rengiamas konkursas „Fotografuojame Nidoje 2016“. Konkurso dalyviai turi pateikti nuotraukas, sukurtas tik per šį seminarą. Jų autoriai pelnys specialius prizus. Generalinis seminaro rėmėjas SONY, kaip ir praeityje, pagrindiniam konkurso laimėtojui įsteigė prizą – fotoaparatą Sony RX100 III, kuris skirtas keliauti mėgstantiems fotografams ir lengvai tilps kišenėje. Fotografijos leidinių mugėje autoriai turės galimybę pristatyti savo leidinius, jais prekiauti, mainyti ar dovanoti, dalinti autografus.
Savo pastebėjimus iš Nidos, kur vyksta 39-asis fotomenininkų seminaras „Fotografų susitikimai“, kasdien mūsų portalo skaitytojams pateiks žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas, praėjusį pavasarį apdovanotas Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Vinco Kudirkos premija. Tai pirmasis reportažas.
Kiek yra Nidų ir kokios jos?
Jeigu kas paklaustų, kiek Nidų yra pasaulyje, dažnas iš mūsų atsakytų, kad dvi – mūsiškė ir latviškoji į šiaurę nuo Šventosios. Praėjusio rugpjūčio pradžioje pasaulis išgirdo ir apie trečiąją – apie uraganą „Nida“. Jis nusiaubė Filipinus, Honkongą, Pietų Kiniją.
Pavyzdžiui, dėl Honkonge praūžusio uragano „Nida“ buvo uždarytas beveik visas finansų centras, audra sutrikdė šimtus skrydžių. Pirmas didesnis uraganas šiais metais praūžė 100 km/val. greičiu ir paskatino valdžią skelbti „gintarinės spalvos“ įspėjimą apie pavojų, reiškiantį, kad stipriai lis. Oro uoste įstrigo tūkstančiai keleivių. Kodėl per pietryčių Aziją nuūžęs uraganas gavo Nidos vardą, tikslaus atsakymo nepavyko rasti. Viena versijų, jog uragano vardas kilo iš neseniai panašią stichiją pergyvenusios Trinidado salos pavadinimo, paliekant tik patogų trumpinį „Nida“.
Kad ir kaip ten būtų, mums su tuo uraganu niekaip nesisieja Kuršių Nerijoje, Neringos pietiniame pakraštyje įsikūrusi Nida – ramybės, gamtos oazė. Tiesa, dėl smėlio pustymų praeityje Nida keletą kartu persikėlė, dabartinėje vietoje gyvenvietė yra nuo 1730 metų. XIX amžiuje gaisras sunaikino beveik visą Nidą, po jo gyvenvietės zonoje susiformavo taisyklingas stačiakampis gatvių tinklas su mediniais XX a. pirmos pusės žvejų namais. Po gaisro atsigavusią Nidą pamėgo dailininkai, Hermano Blodės viešbutyje įkūrę dailininkų koloniją, veikiančią ir šiandien. Ypač garsūs kasmetiniai tapytojų plenerai.
Seminaro dėka galima įvardinti ir Nidoje nuolat atsinaujinančią fotomenininkų koloniją.
Sakoma, Nidoje būna daugiausia saulėtų dienų, kaip niekur kitur Lietuvoje. Ką veikti, jei saulutę ilgam užtraukia jau rudeniški debesys, atvėsta, prie jūros – žvarbu? Šie klausimai fotomenininkų seminaro dalyvių nė kiek nekamuoja. Didžiąją jų viešnagės Neringoje dalį užims turininga programa. Joje – Lietuvos ir užsienio lektorių paskaitos, parodos, darbų aptarimai, kino filmų peržiūros.
Dar prieš oficialią seminaro pradžią ėmė veikti žinomo fotomenininko Gintauto Trimako atviros kūrybinės fotografijos dirbtuvės. Šį seminarą, kaip ir ankstesniuosius, galima vadinti metine fotoakademija. Ji iškilmingai prasidėjo antradienį, rugsėjo šeštąją. Jau ketvirtą kartą seminaro dalyvius sveikino Neringos miesto meras Darius Jasaitis. Jis kartu su Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininku Gintaru Česoniu priminė, kad Nida ir visa Neringa šiai savaitei vėl tampa tarptautine fotografijos sostine ir per mūsų fotomenininkus gyvai primins pasauliui šio nuostabaus gamtos kampelio unikalų grožį.
Vienas jo perlų – Parnidžio kopa su Saulės laikrodžiu. Vos atvykę, į ją kopėme, kad galėtume iš vieno taško pamatyti ir Kuršių marias, ir Baltijos jūrą. Šiemet labai maloniai nustebino iš laikrodžio papėdės sklindanti ilgesinga smuiko melodija. Griežė vienišas žilaplaukis muzikantas, o „Ave, Marija“ toli nuvilnijo per kopas.
Pirmasis seminaro prelegentas – bulgarų fotografas Nikola Mihov‘as. Jis pristatė fotografinių tyrimų projektą „Pamiršk savo praeitį“. Jame ironiškai stebimi svarbiausių komunistinės eros Bulgarijoje monumentų likimai po raudonojo režimo žlugimo. Už didžiules lėšas pastatyti nacionaliniam pasididžiavimui, šiandien dauguma šių paminklų yra apiplėšti ar apleisti.
Nesvarbu, ar jie įamžina Sovietinę armiją, ar išsilaisvinimo iš Osmanų imperijos sąjūdį, visi sulaukė tokio paties – tylių užmirštos praeities simbolių – likimo. Nors daugiau kaip šimtas impozantiškų monumentų, sukurtų tarp 1945 ir 1989 metų, tebestovi, jie nebeturi jokio šeimininko. Taip pat vis sunkiau rasti informaciją apie jų autorius ir istoriją. Jau šiuolaikiškas grafičių užrašas angliškai „Forget Your Past“ („Užmiršk savo praeitį“) virš įėjimo į Bulgarijos kompartijos memorialą rodo nelinksmą gelžbetonio monstrų likimą.
Nicola Mihov‘as (g. 1982 m.) 2011-aisiais įgijo vizualinių menų ir fotografijos specialybę Naujajame Bulgarijos universitete Sofijoje. Jo pirmoji knyga „Pamiršk savo praeitį“ buvo nominuota Deutsche Börse Photography prizui ir Britų fotografijos žurnalo įtraukta į geriausių metų knygų sąrašą. Nicola yra vienas iš šiuolaikinės Bulgarijos fotografijos platformos įkūrėjų.
Kitas pranešėjas – Aleksandr‘as Gliadelov‘as (g. 1956 m.), atvykęs iš Ukrainos, sakė, kad Nidoje jam „pernelyg ramu“. Galima suprasti tokią nuotaiką svečio, kuriam teko dalyvauti ginkluotuose konfliktuose Moldovoje (kur buvo sužeistas), taip pat Čečėnijoje ir Kalnų Karabache ir juos fiksuoti. Nuo 1989 metų pradėjęs dirbti kaip laisvai samdomas Rusijos fotožurnalistas, daug keliavo, kūrė projektus Ukrainoje, Rusijoje, Moldovoje, Kirgizstane, Uzbekistane, Tadžikistane, Turkmenistane, Gruzijoje, Azerbaidžane, Latvijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Prancūzijoje ir JAV.
Nuo 1974 m. gyvena Kijeve, kur iki 1980 m. Kijevo politechnikos institute studijavo optiką. Nuo devinto dešimtmečio vidurio individualiai gilinosi į fotografiją. Nuo 1996–1997 m. jis dirba su ilgalaikiais didelės apimties fotografijos projektais apie asocialius vaikus ir ŽIV/AIDS epidemiją. Aleksandr‘as Gliadelov‘as yra giliai socialinis fotografas. Jis skausmingai reaguoja į žmonių bėdas, jų socialines tragedijas, skurdą ir vienatvę.
Tai liudija ir du jo globalūs projektai – „Žmogus ir kalėjimas“ bei „Atliekamieji“. Pastarajame rodomi benamiai gatvės vaikai. Projekto „Atliekamieji“ darbus naudoja tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui, Norvegijos pabėgėlių reikalų taryba, Jungtinių Tautų padalinio UNISEF Vaikų fondas ir Jungtinių Tautų ŽIV/AIDS vieningoji programa.
A. Gliadelovo apdovanojimai: Pagrindinis prizas Ukrpressphoto-97, 1998 m. Hasselblad prizas, Imageskonkurse Vevey (Šveicarija), 2001 m. Mother-Jones Medal of Excellence (USA), Moving Walls2002 OSI, Niujorkas.
Pirmosios seminaro dienos renginius baigė fotografijų parodos „Pasisavintos teritorijos“ atidarymas (kuratorius Gytis Skudžinskas) Nidos meno kolonijoje.
Nida, 2016 09 06
