Ne tik atšilimo, bet ir stalinizmo bei pertvarkos metai atsispindi šiuo metu Vilniaus fotografijos ir Prospekto galerijose rodomoje meninės fotografijos parodoje „Kolekcija“.
Tai vienas tų vis dar retų atvejų, kai įdomi paroda atkeliauja į sostinę iš kito Lietuvos miesto. Mat „Kolekcija“ – solidaus Šiaulių fotografijos muziejaus rinkinio pristatymas Vilniuje.
Anot Fotografijos muziejaus vedėjos ir šios parodos kuratorės Vilijos Ulinskytės-Balzienės, muziejaus fonduose saugomas vienas didžiausių ir išsamiausių šiuolaikinės Lietuvos fotografijos rinkinių.
Dalijasi muziejaus lobiais
Daugiau kaip prieš 4 dešimtmečius muziejaus įkūrėjas fotografas Antanas Dilys ir jo bendražygiai pradėjo kaupti iškiliausių šiuolaikinių Lietuvos fotografų kūrinius. Dabar muziejaus kolekcijoje yra daugiau kaip 8000 eksponatų.
Tiesa, jie ilgokai buvo nepasiekiami žiūrovams, nes muziejus buvo rekonstruojamas. Pagrindinė istorinė muziejaus ekspozicija bus atidaryta tik šių metų pabaigoje, tačiau keičiamų parodų salė jau veikia. Atsinaujinusio muziejaus ekspozicijos sulaukia daugybės lankytojų, todėl buvo sumanyta parodyti Šiaulių lobius ir kituose šalies miestuose.
XX a. 5–9 dešimtmečių Lietuvos fotografijos raidą pristatanti „Kolekcija“ publikai oficialiai bus pristatyta likus vos kelioms dienoms iki jos uždarymo – rugpjūčio 17-osios vakarą, todėl šiuo metu žiūrovai vaikštinėja po tuštokas sales. Iš karto galima pastebėti, kad paroda – muziejinio pobūdžio. Jokių skaitmeninių naujovių, vien senosios fotografijos, dažnai atspaustos pačių fotomenininkų rankomis.
„Dauguma kūrinių į Fotografijos muziejų sovietmečiu patekdavo po grupinių ar teminių fotografijų autorių parodų. Muziejininkai turėdavo nemažai lėšų, skirtų geriausiems kūriniams įsigyti, todėl to meto kolekcija gana išsami. Šalia garsių fotomenininkų čia yra ir mėgėjų darbų, kurie profesionalumo atžvilgiu dažnai būdavo ne ką prastesni“, – pasakojo kuratorė.
Pasak V.Ulinskytės-Balzienės, po nepriklausomybės atgavimo pinigų naujiems kūriniams įsigyti visai neliko, todėl vien iš Šiaulių muziejaus rinkinių surengti išsamios 1990–2016 metų meninės fotografijos apžvalgos būtų neįmanoma.
Atmintyje atgijo žurnalai
Originalioje „Kolekcijos“ ekspozicijoje Šiaulių muziejuje buvo pristatyta 120 fotografijų. Nemažą jų dalį sudarė beveik užmirštų sovietmečio fotografų ir fotomėgėjų darbai. Vilnių ji pasiekė trečdaliu sumažėjusi. „Dėl mažesnių patalpų teko ją išgryninti, todėl rodomi tik patys vertingiausi darbai“, – kalbėjo kuratorė.
Tiesa, iš didžiulio fotoarchyvo darbus parodai jai padėjęs atrinkti fotografas R.Parafinavičius nesistengė sudaryti „topų“ ar „šedevrų“ rinkinio. Jis kaip tik stengėsi parodyti įdomesnius, bet kiek mažiau matytus darbus.
Tačiau sovietmečiu užaugęs žmogus vos tik įžengęs į parodą pasijunta taip, tarsi vartytų senus žurnalus. Atmintyje tuojau atgyja „Nemuno“, „Jaunimo gretų“ ar „Švyturio“ viršeliai.
Net ir chronologiškas parodos suskirstymas primena jų puslapių vartymą. Šalia įdomių meninių sprendimų – privalomos, propagandinės fotografijos. Neretai – gana įspūdingos, tačiau kiaurai persmelktos melo.
Įdomu, ar laisvoje šalyje užaugusiam žmogui įkandama tos propagandinės didybės ironija? Ar įžvelgiamas visai kitas prasmes vaizdui suteikiantis istorinis fonas?
Cenzūrą įveikdavo ir žodžiais
Pasak V.Ulinskytės-Balzienės, ekspoziciją Prospekto galerijoje neatsitiktinai pradeda pokario fotografo Michailo Rebi fotografija „Altajaus grūdai Lietuvai“, sukurta 1947 metais.
„Propagandinė fotografija tiesiog šaukia: sovietinė Rusija mus gelbėja nuo bado, nors visiems buvo žinoma, kad tarpukariu Lietuva buvo išsivysčiusi žemės ūkio valstybė, kuriai tokios pagalbos tikrai nereikėjo“, – pažymėjo kuratorė.
Ji atkreipė dėmesį ir į Algimanto Kunčiaus fotografiją, kurioje pasipuošę žmonės kaimo takeliu skuba į miestą. Anuomet ji taip ir vadinosi – „Į miestą“. Tai atitiko sovietinę ideologiją, kai kaimas privalėjo artėti prie miesto.
Tačiau tikrasis ciklo pavadinimas „Sekmadieniai“ išduoda, kad, nepaisydami aktyvios ateizmo propagandos, žmonės skuba į bažnyčią. Sugebėjimas žodžiais ar kitais būdais pramušti cenzūroje skyles to meto kūrėjams buvo nors ir pavojingas, bet smagus žaidimas.
Gal todėl ši muziejinė ekspozicija – ne vien XX a. Lietuvos dokumentika, bet ir subjektyvių įžvalgų kupina kelionė į praeitį, kurios gidai – iškilūs fotomenininkai.
