Dar kitaip su senoviniais vaizdais elgiasi XXI a. menininkai. Senovinės fotografijos į menininkų rankas atkeliavo iš sendaikčių turgų (Gytis Skudžinskas, Maurizio Anzeri, Vladislavas Krasnoščiokas), asmeninių šeimos albumų (Dovilė Dagienė), virtualios erdvės (Pavelas Maria Smejkalas), kitos tikslingai ir itin sistemingai surinktos iš valstybinių archyvų (Kęstutis Grigaliūnas, Indrė Šerpytytė).
Vieni autoriai kritiškai žvelgia į patį vaizdą, jo reikšmę, santykį su realybe, kiti bevardžių vaizdų jūroje ieško juos jaudinančių temų, kurias vėliau sujungia su savomis idėjomis. Kiekvienas autorius deda vis kitus prasminius akcentus ir priverčia žiūrovą susimąstyti apie vaizdo galią, todėl skirtingu laiku, skirtingose vietose ir su skirtingomis intencijomis sukurti atvaizdai parodoje tampa vientisu tinklu, ima komunikuoti tarpusavyje ir užmezga dialogą su žiūrovu.
Fotografo V.Luckaus (1943–1987) našlė Tania Luckienė-Aldag 2015 m. menininko fotografinio archyvo dalį padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui. Naujai įsteigtas muziejaus padalinys – Vito Luckaus fotografijos centras – siekia aktualizuoti ir naujai pažvelgti į šio vieno originaliausių Lietuvos fotografų kūrybinį palikimą.
Paroda „Požiūris į senovinę fotografiją“ Fotografijos muziejuje (Vilniaus g. 140, Šiauliai) veiks iki rugsėjo 18 d.
