Tačiau šiame kontekste išryškėjo svarbus aspektas – edukacijos stoka. Neskubėkite prieštarauti. Taip, meno mugėje edukacijos programa buvo išties gausi ir nuolat pilna dalyvių, tačiau edukacijos spragos išryškėjo ne ten. Jas teko išvysti patiems menininkams, kai žiūrovai niokodavo jų kūrinius.
Ne kartą teko matyti, kai vaikai kažką nutraukdavo, nučiupinėdavo, pastumdavo. Mažieji dar kartais patys nesuvokia savo veiksmų, jų negalima kaltinti, nes už juos atsakingi tėvai. Vis dėlto dėl kelių tėvų atsakomybės jausmo buvo galima suabejoti.
Kai vaikas pažeidžia tūkstančius kainuojantį meno kūrinį, o jo mama ploja ir džiaugiasi mažylio interakcijomis, tai šokiruoja. Vienam menininkui kūrinį teko tvarkyti penkis kartus, tačiau ir jo kantrybė buvo išeikvota, po šešto incidento autorius pasiūlė mamai įsigyti meno kūrinį už visą 10 000 eurų kainą ir daryti su juo, ką tik nori.
Tokios situacijos skatina dialogą apie žiūrovo ir kūrinio santykį. Vaikai yra labai drąsūs ir smalsūs, tačiau tėvai turi atlikti namų darbus ir padėti jiems nubrėžti smalsumo ribas. Sudėtinga apriboti vaikus, kai jie turi tiek laisvės, kai nuolat skatinamas jų smalsumas, drąsa ir kūrybiškumas.
Tai nuostabu, bet vis dėlto kūrybiškumas ir kūryba neturėtų kilti iš meno kūrinių naikinimo.
Nepamirškite, kad per didelis vaikų smalsumas meno erdvėse gali pražudyti jūsų piniginę.
Kita vertus džiugu, kad tiek daug šeimų sutinkame kultūriniuose renginiuose, galerijose ar muziejuose. Šios erdvės labai laukia visų meno mylėtojų, tačiau šiek tiek su nerimu stebi, kaip tie vizitai pasibaigs.
Ne vienas galerininkas ar muziejininkas galėtų pasidalinti pluoštu kurioziškų istorijų apie senolius, kurie bando prisėsti į trapius XVI a. krėslus, ar apie vaikus, kurie flomasteriais bando patobulinti meno kūrinius.
Jei meno pasaulyje vaikai yra labai smalsūs ir nori patirti daugiau nei galima, tai suaugusieji atvirkščiai – kartais į meno kūrinius žiūri rezervuotai. Dėl to jie gali nesuprasti meno kūrinio, nes jo neatranda iki galo.
Bijodami paklausti, jie neužlipa ar nepaliečia ten kur reikia, o menininkai ne visada linkę rašyti paaiškinamuosius raštus, kaip reiktų ar nereiktų elgtis su jų kūriniu. Todėl, jei kyla abejonių ir norite įlįsti ten, kur atrodo galima įlįsti (nors taip nėra), būkite drąsus ir smalsūs, klauskite galerininkų, menininkų ar muziejininkų, kad smalsumas jūsų nepražudytų.
