D.Sodeika skulptoriaus specialybę rinkosi 1982-aisiais, kai monumentalių paminklų kūrimas buvo laikomas prestižine profesija. Vis dėlto D.Sodeika pasirinko kitą skulptūros žanrą – dar studijuodamas susidomėjo mažąja plastika. Anot parodos autoriaus, joje nėra oficialumo: „Tai reiškia, kad ir politinių darbų nedarysi“.
Mažojoje plastikoje dominuojanti kiek teatrališka, grakšti, išraiškinga, susimąsčiusi, paslaptinga moters figūra tapo D.Sodeikos kūrybos skiriamuoju ženklu. Tačiau tai, kas sovietmečiu buvo monumentaliosios skulptūros šešėlyje, nepriklausomoje Lietuvoje tapo nebereikalinga. „Išmirė mano klientai ir architektai, kurie projektuodavo tokius namus, kuriuose būdavo galima pritaikyti mažąją plastiką“, – apgailestauja autorius.
Iš bronzos liedamas teatrališką mažąją plastiką, D.Sodeika įsitraukė ir į teatro pasaulį, pradėjo kurti skulptūrišką scenografiją. Skulptūrišką, nes scenos erdvė, apšvietimas, veiksmas sudarydavo visumą. D.Sodeikos scenografija gyvybę įgaudavo tik spektaklio metu. Šį kūrybinį etapą menininkas vadina jau baigtu.
D.Sodeiką taip pat galima pristatyti kaip atminimo ženklų kūrėją. Skulptorius juos kuria Lietuvos istorijai, kultūrai ir menui atminti. Vieni didžiausių D.Sodeikos darbų – suoleliai-knygos Kauno krašto savanoriams, Vyčio kryžiaus kavalieriams, pastatyti 2015 m. įvairiose Kauno rajono vietose. D.Sodeika yra 2011 m. Vilniuje šalia Lukiškių aikštės pastatyto paminklo Vytautui Kernagiui ir visai laisvai „Brodo“ kartos dvasiai autorius.
Parodai „Lūžio kartos vardai“ D.Sodeika sukūrė instaliaciją, kurią suprasti padeda atpažįstami ženklai, kiekvieno interpretuojami pagal savo išmintį ir patirtį. Instaliacijos literatūriškumas primena skulptoriaus dar sovietmečiu išmoktas pamokas, kad kūrinio forma įprasmina turinį. D.Sodeikos kūrinio tekstas perskaitomas vaizde.
„Lūžio kartos ir jos mokytojų“ ekspozicija, skirta XX a. paskutiniojo dešimtmečio Kauno dailininkų darbams, buvo atidaryta Kauno paveikslų galerijoje 2000-aisiais. „Lūžio kartos“ pavadinimas nebuvo susietas su dailininkų amžiumi. Jų „lūžio“ pagrindą lėmė sovietmečiu ir 9 deš. pabaigoje pasikeitusi kultūrinė, politinė ir ekonominė situacija laisvėjančioje Lietuvoje.
Dėl M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rekonstrukcijos 2006 metais „Lūžio kartos“ ekspozicija buvo uždaryta. „Lūžio kartos vardai“ nesiekia atkurti buvusios ekspozicijos. Parodų ciklo tikslas – pristatyti 9 deš. jaunuosius dailininkus ir jų mokytojus dabartiniame kontekste.
„Lūžio kartos vardų“ ciklo kuratorė – Kristina Civinskienė. Paroda veiks iki birželio 5 dienos.
