J.Čechavičius (lenk. Józef Czechowicz, rus. Josif Čechovič) buvo vienintelis fotografas, 1870–1885 m. fotografavęs Vilnių. Menininko atvykimo į Vilnių 150 metų sukaktis žymi svarbios veiklos pradžią Lietuvoje, kurios rezultatai šiandien leidžia mums pažvelgti į XIX a. antros pusės Vilnių ir jo pokyčius.
„Jis fotografavo nekintantį, pastovų gamtos ir praeityje gyvenusių žmonių sukurtą Vilnių – plačias panoramas, svarbius istorinius paminklus, apylinkes, taip pat fiksavo ir gyvą, besikeičiantį miestą – griaunamus senus pastatus, tiesiamas naujas gatves, tvarkomus parkus, kylančius statinius“, – kūrybinį J. Čechavičiaus palikimą apžvelgė parodos kuratorius, fotografo kūrybos tyrinėtojas Dainius Junevičius.
J.Čechavičius gimė 1818 m. Polocko valsčiuje, Vitebsko gubernijoje. Fotografija susidomėjo apie 1853 m., pradėjus plisti anglo Frederico Scoto Archerio (1813–1857) sukurtam šlapiojo kolodijaus negatyvų metodui. Fotografijos muziejaus lankytojai apie šį metodą plačiau gali sužinoti pažiūrėję pristatomąjį vaizdo įrašą.
Prasidėjęs Krymo karas privertė J.Čechavičių kuriam laikui užmiršti savo pomėgį, tačiau vos pasibaigus karui fotografas išvyko į Paryžių mokytis fotografijos meno, susipažino su fotografijos technikos naujienomis. Vėliau jis atsidūrė Kijeve, buvo vienas iš pirmųjų šio miesto fotografų. Apie 1861 m. J.Čechavičius persikraustė į Vitebską, atidarė portretinių nuotraukų ateljė. Sankt Peterburge iš valstybės turtų ministro gavo pasiūlymą sukurti projektą, kaip panaudoti fotografijos meną steigiamam žemės ūkio pramonės muziejui. 1865 m. fotomenininkas pardavė studiją Vitebske ir rugpjūčio mėn. atsikėlė gyventi į Vilnių, o 1866 m. vasarį gavo leidimą užsiimti fotografija visame Šiaurės vakarų krašte. Po metų J.Čechavičius įsirengė fotoateljė miesto sode Gedimino kalno papėdėje, prie dabartinės Barboros Radvilaitės gatvės. Tada prasidėjo kūrybingiausias menininko darbo periodas.
Gyvendamas Vilniuje, J. Čechavičius atvirose erdvėse ir interjeruose padarė beveik 200 didelio (24x30 cm) formato nuotraukų. Kiek daugiau nei pusę jų šiuo metu eksponuojama Fotografijos muziejuje.
Žvelgdamas į XIX a. Vilnių fotografas aptinko apžvalgos taškus – Trijų Kryžių, Bekešo, Plikąjį ir Tauro kalnus, Užupio, Šnipiškių, Liepkalnio kalvas – nuo kurių fotografavo vaizdingas miesto panoramas. Kai kurie Vilniaus ir horizonte matomų apylinkių vaizdai sudaryti iš kelių kadrų. Siekiant žiūrovui parodyti, kurios nuotraukos kartu sudaro panoramą, Fotografijos muziejuje prie tokių kadrų pateikiamos mažos sujungtų vaizdų kopijos.
Į Čechavičiaus objektyvą pateko gražiausios Vilniaus bažnyčios, Rotušės aikštė, Vilniaus maldos namai, generalgubernatoriaus rūmai, keletas cerkvių, gatvių fragmentai, tiltai, Vilnios vingiai ir daug kitų miestiečių pamėgtų Vilniaus apylinkių.
„Vertindami J.Čechavičiaus darbus neturime užmiršti, kad didžiumą Vilniaus nuotraukų jis padarė būdamas brandaus amžiaus, ir vaikščiojimas po Vilniaus apylinkes su visa kilnojama laboratorija nebuvo lengvas užsiėmimas. Paskutinis Vilniaus apylinkių ciklas sudarytas 1885 m., kai fotografui buvo 67-eri“, – atkreipė dėmesį D.Junevičius. J. Čechavičius mirė 1888 m. Jis palaidotas Bernardinų kapinėse.
