– Kaip Jūsų fotografijos atsidūrė BBC internetiniame naujienų portale?
– Buvo įdėta daug darbo. Tiesiog fotografavau, skraidžiau, nuotraukas po truputį viešinau socialiniuose tinkluose. Ten mane pastebėjo viena foto naujienų agentūra iš Jungtinės Karalystės, dirbanti nuo 1958 metų, tikrai autoritetinga. Jie pastebėjo, susidomėjo, paprašė pateikti nuotraukas, aš tai padariau, o tada jie pradėjo tas nuotraukas platinti skirtingiems leidiniams, kaip BBC, „Daily Mail“ ir kitų.
– Sakote, kad buvo įdėta daug darbo. Ar būtent toms nuotraukoms reikėjo skirti daug dėmesio?
– Taip, nes, fotografuojant paprastu fotoaparatu, tai daroma daug paprasčiau ir užtrunka daug trumpiau. Fotografuojant iš skraidyklės, šis darbas reikalauja labai daug laiko. Pirmiausiai skraidyklę reikia paleisti, po to – koreguoti nuotraukas, nes į skraidyklę įmontuotas fotoaparatas nėra labai geras. Tai tikrai atima daug laiko, daugiau nei įprastas fotografavimas.
– Ar gero fotoaparato su geru objektyvu negalima pakelti į orą?
– Galima, bet skraidyklė, kurią turiu, yra su gamykliniu fotoaparatu. Ji kainuoja apie tūkstantį eurų. Fotoaparatas skaitmeninis ir daro gana prastos kokybės, nedidelės rezoliucijos nuotraukas. Kažką nufotografuoti pavyksta. Skraidyklių, kurios būna su profesionaliomis kameromis, kainos siekia daugiau kaip 5–6 tūkst. eurų.
– Ar už tai, kad BBC publikuoja Jūsų nuotraukas, Jums mokama?
– Taip, man foto naujienų agentūra, kuri ima iš manęs nuotraukas, jas pardavusi, sumoka tam tikrą dalį nuo gautos sumos.
– Gal galite šiek tiek papasakoti, ką fotografavote?
– Iš pradžių labai konkrečių fotografavimo scenarijų nebuvo. Tiesiog pamatydavau įdomias vietas ir tada skrisdavau su skraidykle virš jų fotografuoti.
– Ar tas vietas pamatydavote nuo žemės, ar stengdavotės pamatyti iš oro?
– Ne, žinoma, vietas pasirinkdavau, stebėdamas nuo žemės. Dažniausiai kažką suplanuoju, įsivaizduoju, kad kažkoks ežeras ar laukas gali atrodyti kitaip. Žiūrėdamas tai įsivaizduoji ir, keldamas skraidyklę, daugiau ar mažiau žinai, ką fotografuosi. Preliminarus planas būna. Dabar, kai važiuoju fotografuoti, viską matau iš viršaus.
– Į kokį aukštį pakeliate skraidyklę?
– Pagal Lietuvos įstatymus skraidyklę galima kelti į 120 metrų aukštį. Toks aukštis nustatytas, atsižvelgiant į aviaciją ir kitus aspektus, tačiau net nereikia kilti 100 metrų. Paprastai užtenka pakelti skraidyklę į 30 metrų aukštį. Žinoma, galima kelti aukščiau, jeigu norima nufotografuoti, pavyzdžiui, pastatus. Jeigu norima nufotografuoti žmones ar paprastus vaizdus, užtenka pakilti 20–30 metrų. Kilimo metu savo telefono ekrane matau vaizdą, kurį filmuoja skraidyklė.
– Ar tam nereikia kompiuterio?
– Ne, užtenka išmaniojo telefono. Jį pritvirtinu prie pulto, kuriuo valdau skraidyklę. Telefono ekrane matau visą informaciją: aukštį, vaizdą, kur skrendama, ir kt. Viską galiu koreguoti. Taip pat yra ir su nuotraukomis – nustatau kompoziciją, nuskrendu į tikslią norimą vietą.
– Kaip gimsta pati fotografija, idėja kažką nufotografuoti? Ar tai atsitiktina?
– Ne, nieko atsitiktinai nedarau.
– Viską suplanuojate?
– Taip. Jeigu atvažiuoju į kažkokią vietą, tikėdamasis surasti gerą kadrą, retai pavyksta tai padaryti. Turi būti išankstinis planas, viskas turi būti apgalvota ir tada daroma. Aš esu už natūralumą. Bandau natūralioje aplinkoje, kuri jau yra, surasti kažką įdomaus. Manau, kad visas grožis slypi šalia, mums tik reikia ieškoti, surasti ir pamatyti.
– Ar fotografuojate tik Lietuvą?
– Labai patinka fotografuoti Lietuvą, nes ji labai įvairi – turime ir jūrą, ir ežerų, ir miškų, ir kopų. Gausu įvairių spalvų ir gamtos kūrinių. Kai kažkur keliauju, su savimi taip pat vežuosi skraidyklę. Su ja jau teko fotografuoti Slovakijoje, Kroatijoje, Meksikoje. Dabar planuoju vykti į Ispaniją.
– Ar vaizdai skiriasi? Kur gražiausia?
– Žinoma, kad skiriasi, bet gražiausia Lietuvoje.
– Kas Jums yra fotografija?
– Tai pomėgis, kuris išaugo. Aš 15 metų dirbau tarptautinio verslo srityje, prekyboje. Taip pat esu baigęs tarptautinio verslo studijas, tad visą laiką buvau susijęs su verslu, bet pastaruoju metu atsirado laisvo laiko. Jį panaudojau fotografijai. Matau, kad tas pomėgis auga į kažką daugiau.
– Kiek laiko jau turite skraidyklę?
– Ją įsigijau praėjusių metų kovo mėnesį, dar nėra nė metų. Iš tiesų visas šis fotografavimo procesas vyksta apie pusę metų.
– Tai gal anksčiau fotografuodavote paprastu fotoaparatu ne iš oro?
– Vis tiek fotografuodavau iš oro. Iš tikrųjų visada turėjau pomėgį fotografuoti iš aukščiau: lipdavau į kalnus, ieškodavau galimybių, kur užlipti į aukščiausius pastatus. Fotografuodavau ir iš keleivinių lėktuvų, motorinių parasparnių – imdavausi visų įmanomų priemonių, kad galėčiau pagauti kadrą iš aukščiau.
– Kas dar be BBC publikavo Jūsų nuotraukas?
– Pati pirma žiniasklaidos priemonė buvo „Daily Mail“. Tai sukėlė didžiausią ažiotažą. Man atrodo, kad „Daily Mail“ yra didesnis tramplinas nei BBC. Tai šimtamilijoninės auditorijos. Taip pat buvo „Guardian“, „The Telegraph“ ir dar keli prancūziški bei Pietų Amerikos leidiniai, kurių pavadinimų jau nepaminėsiu.
– Kaip manote, kodėl Jumis susidomi?
– Labai sunku įvertinti. Man „Daily Mail“ rašė laiškus, foto agentūros redaktoriai gyrė. Nežinau, kodėl taip yra. Atrodo, žmonės, kurie tiek daug metų dirba su fotografija, kažką pamatė.
– Bet Jūs nesate vienintelis fotografuojantis iš skraidyklės.
– Daug kas tai daro, bet tos nuotraukos gana nuobodžios, nes jose fiksuojami įprasti vaizdai, nepakeistas matymo kampas, nėra minties ar kažko daugiau.
